„Nuo dėkingos lietuvių tautos – už pergalę !“

1410 – 2020, Griunvaldas, Lenkija

Projekto idėja
Sukurti paminklinį Žalgirio mūšio atminimo akmenį ir pastatyti jį Griunvalde, Lenkijoje iki 2020m. liepos 15 dienos, minint 610-asias Žalgirio mūšio metines. Akmenyje bus iškaltas Vytis su užrašu lietuvių ir lenkų kalbomis – „NUO DĖKINGOS LIETUVIŲ TAUTOS – UŽ PERGALĘ!“. Taip bus pagerbti didvyriai, prisidėję prie istorinės pergalės ir skatinant Lietuvos ir Lenkijos vienybę, ginant laisvės idealus.

Paminklas statomas suaukotomis lėšomis, visuomeniniais pagrindais.

Projekto iniciatoriai:
– Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga
– Lietuvos reservo karių asociacija
– Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė

Visų, paaukojusių pamnklo amens statybai vardinis sąrašas bus patalpintas į specialią kapsulę ir įmūrytas į paminklo pamatą. Dvi sąrašo kopijos bus perduotos saugojimui į LDK Valdovų rūmus Vilniuje ir Karo muziejų Kaune.

Akmens kelionė

Akmenį būsimam paminklui dovanojo Kupiškio raj. ūkininkas Alfredas Aidukas. Akmuo yra 2×3 metro ir sveria apie 12 tonų. Logistika vykdė Lietuvos kariuomenės J.Vitkaus Inžinerijos batalijonas. Skulptorius – Valentinas Šimonėlis.

Jau yra suderinta būsima paminklinio akmens principinė idėja ir jo pastatymo vieta su Griunvaldo vaitu H. Kacprzyk, Varmijos – Mozūrijos maršalka G. M. Brzezin ir Griunvaldo muziejaus direktoriumi dr. S. Dej.

Šv. Kazimiero ordinas remia šią iniciatyvą ir kviečia prisidėti ordino narius, partnerius ir visus pritariančius šiai kilniai idėjai.

Pavadinimas: Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Panevėžio apskrities skyrius
Bankas: Luminor
Sąskaitos nr.: LT36 4010 0510 0425 8436

Istorinė pergalė

Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio)vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Kryžiuočių ordino.

Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.

Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių Viduramžių riterių kariuomenių mūšių ir nuo XIX a. tapo Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu mitu. Įvairūs šaltiniai vertina, kad pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25 000–85 000 žmonių, o žuvo – 15 000–50 000. Lietuvių-lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.

Mūšis įvyko tuometinėje ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunfeldo, Tanenbergo (dab. Stembarkas) ir Liudviksdorfo (dab. Lodvigovas) kaimelių (tuo metu − Prūsijoje, dabar − Lenkijos teritorijoje). Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip Griunvaldo mūšis, lietuvių – Žalgirio mūšis (vok. grün ‘žalias’ + vok. Wald ‘miškas, giria’), Vokietijoje ir Vakarų šalyse – Tanenbergo mūšis (Tanenbergas – vietovė šalia Griunvaldo).

Mūšis buvo vienas iš didžiausių viduramžių Europoje ir yra laikomas svarbiausia pergale visame LDK gyvavimo laikotarpyje. Mūšiu, kaip šaltiniu, remtasi kuriant romantines legendas, jis yra laikomas nacionaliniu pasididžiavimu, ilgainiui tapo reikšmingas simbolis kovai prieš įsibrovėlius.