Šiauliuose paminėtas Alberto Griganavičiaus atminimas

Šiauliuose 2018 m. sausio 25 d. paminėtos Šv. Kazimiero ordino nario dr. Alberto Griganavičiaus išėjimo amžinybėn metinės. Jos pradėtas Šv. Mišiomis Šiaulių Katedroje, kurias aukojo J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, po jų Pastoracijos centro salėje vyko renginys.

Mūsų Albertas
Koks talpus tas žodis – „mūsų!“ Albertas Griganavičius yra išlikęs kiekvieno mūsų, bendravusio su juo, atminties ląstelių vingiuose, „užkrėtęs“ mus savo šiltomis bendravimo intonacijomis,  vertybių – tikėjimo, tiesos sakymo, pilietiškumo, blaivumo, atjautos, orumo ir kitų – laikymosi tvirtumu, kalbos švara, pasiaukojimu darant gerus darbus žmonėms ir visai Lietuvai. Kai pasiūliau komtūrijos nariams paminėti jo išėjimo amžinybėn trečiąsias metines, be prašymų ir įtikinėjimų pasisiūlė dalyvauti Remigijus Adomaitis su savo vadovaujamu, 12 kartų pripažintu geriausiu pasaulyje berniukų ir jaunuolių choru „Dagilėlis“,  Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos fortepijono mokytoja-ekspertė Raimonda Sližienė su tarptautinio konkurso diplomante Kamile Kaučikaite, aktorė Nomeda Bėčiūtė, taip pat Jūratės Stakvilevičienės vadovaujamas Šiaulių miesto styginių kvintetas. Maniau – ateis ir kiekvienas jų pasirinkę paruoštus kūrinius iš savo turimo repertuaro pakoncertuos, juk jie visi aukšto lygio profesionalai. Buvo kitaip. Visi kartu susirinkę repetavo ir šiam Alberto paminėjimo renginiui muzikinius kūrinius atliko visi kartu. Renginį pradėjo styginių kvintetas, atlikdamas Alberto Griganavičiaus vieną mėgstamiausių kūrinių – J. Naujalio „Svajonę“. Su styginiu kvintetu skambėjo „Dagilėlio“ atliekamos dainos, fortepijono muzika. Šitaip kruopščiai paruoštas aukšto profesinio lygio koncertas galėjo skambėti daugiatūkstantinius žiūrovus talpinančioje kokioje nors prestižinėje Europos ar JAV salėje, tačiau atlikėjai jį padovanojo Šiaulių vyskupijos Pastoracinio centro nedidelėje salėje susirinkusiems Albertą Griganavičių pažinojusiems žmonėms.  Tai mūsų Albertas sujungė visus ir padovanojo mums visiems tą nuostabią muziką, giesmes, dainas, aktorės Nomedos Bėčiūtės skaitomas Jono Strielkūno ir Marcelijaus Martinaičio eiles. ŠU doc. Irena Ramaneckienė pasidalino šiltais prisiminimais apie Alberto nuoširdžią jausmų raišką jo tėviškės ir jaunystės laikų žmonėms, III amžiaus universiteto Dvasinio tobulėjimo fakulteto seniūnė, kai Albertas Griganavičius buvo šio fakulteto dekanu, Janina Klungevičienė užvedė ir visi sudainavome Alberto taip mėgstamą dainą – „Aš pasėjau ąžuolą“. Pabaigoje J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pradėjo ir kartu su visais susirinkusiais sugiedojome tradicinę pabaigos giesmę – „Viešpatie mus mokei taip mylėti kaip ir Tu… – Iš Tavęs išėję vėl sugrįžtam pas Tave…“

Ta proga paskaičiau ir savo parašytus žodžius, skirtus šiam aukščiausios kategorijos neurochirurgui, Lietuvos blaivintojui,  parašiusiam knygą „Reikia tos Lietuvos“ – Albertui Griganavičiui, gebėjusiam be pasiruošimo produktyviai rašyti kiekvieną darbų pertraukėlę:

Raidės ridenasi, ritas,
Rodos jos niekada nesustos,
Susijungia lietuviškuos žodžiuos –
Reikia tos Lietuvos…

Jau daigas blaivybės žaliuoja
Su viltim, jog jisai sulapos,
Ir vėjas jau laisvę plevena
Virš mūsų visų Lietuvos…

Tik kokią daryt operaciją,
Kai apsvaigę netenka galvos?
Kaip implantuoti į smegenis
Meilę tos Lietuvos?

Balo galva, o žodžiai pasklidę
Rugio varpomis nuolat siūbuos,
Juk visiems reikia žodžio ir duonos,
Reikia tos Lietuvos…