Pirmasis „Labdarių salonas“ suskambo aukščiausiomis natomis

Įprastai kultūra ir menas yra atskirti nuo žmogaus kasdienybės, tačiau tuo pat metu tai ir neatsiejama kiekvieno išsilavinusio ar siekiančio tokiu būti gyvenimo dalis. Siekiant priartinti meno ištakas prie kiekvieno iš mūsų gyvenimų bei prisidėti prie vertybių sklaidos, paskutinėmis pavasario dienomis Šv. Kazimiero ordinas inicijavo pirmąjį pokario laikus menantį kultūrinį-socialinį renginį – Labdarių saloną.

Labdarių salonų vardą renginys gavo neatsitiktinai – pasaulietinio Šv. Kazimiero ordino vykdomas kultūrinis-socialinės pagalbos projektas yra skirtas ne tik supažindinti su muzikos, dailės, literatūros ar kitais kūriniais bei jų autoriais, bet ir remti jaunuosius Lietuvos talentus.

Pirmajame salone – fortepijono grandai

Didelė garbė, kad Labdarių salonų globėja simboliškai tapo garsi pianistė, profesorė ir pianistų dinastijos ašis – Veronika Vitaitė. Atidarymo renginyje ji koncertavo kartu su dukterimi pianiste, profesore Aleksandra Žvirblyte ir anūku pianistu Pauliumi Andersson. Pačioms daug po pasaulį keliaujančioms V. Vitaitei ir A. Žvirblytei panašiuose renginiuose ne kartą teko dalyvauti svečiose šalyse, kur, pasak jų, ši tradicija daugelį metų gyvuoja be pertrūkio.

„Dažniausiai privačiuose namuose renkasi pasiturintys, išsilavinę žmonės, klausosi koncerto, vėliau diskutuoja ir renginio metu surenka lėšas, skirtas paremti jaunus talentus ar idėjas. Užsienyje tai labai populiaru, kaip bendra visuomenės kultūra“, – sako A. Žvirblytė. Kai pianistei teko gyventi Šveicarijoje, ją maloniai nustebino žmonių suvokimas apie muziką, meną – pasak jos, ten apie tai privalu nusimanyti bet kurios profesijos atstovui. „Pagrojus, svečiai ima diskutuoti apie kūrinio atlikimą, jų autorius, istoriją. Svarbiausia, kad tai jiems yra norma – neužtenka turėti pinigų, reikia nusimanyti ir apie meną, muziką, kultūrą. Tokia ir turėtų būti aukštuomenė“, – sako muzikė.

Didele dalimi dėl to daugelyje Europos šalių yra ne tik daug muzikų, menininkų, bet ir erdvių, kur jie gali pasireikšti – kai yra paklausa, atsiranda ir pasiūla. Ne veltui svetur bent dalį karjeros noriai praleidžia ir Lietuvos jaunieji talentai. Pasak profesorės, Lietuvoje jaunimui yra palyginti gana nedaug galimybių groti ir iš to užsidirbti. „Todėl labai svarbu publiką ugdyti nuo mažens. Negalime tikėtis, kad niekada negirdėję klasikinės muzikos žmonės veršis į koncertų sales“, – mano A. Žvirblytė, dalyvaujanti įvairiose vaikų ir jaunimo ugdymo programose.

Pirmajame Labdarių salone pianistų dinastijos trio atliko L. van Bethoveno Sonatą op. 57 „Appassionata“ (atl. P. Andersson), F. Šopeno Mazurką op. 17 Nr. 4, Polonezą op. 53 As-dur (atl. A. Žvirblytė), S. Rachmaninovo „Gloria“ iš 6 pjesių op. 11 (atl. V. Vitaitė ir A. Žvirblytė), M. Smitzo 3 pjeses, 6-iomis rankomis. Nemarios klasikos pasiklausyti ir mintimis pasidalinti susirinko garbūs svečiai – ordino damos, riteriai, nariai, kultūros atstovai. Kūriniai skambėjo atliekant pianinu, neseniai Ordinui labdaros tikslais dovanotu architektės Giedrės Sutkutės.

Atgimusių salonų metu svečiai ateityje bus kviečiami prisiliesti prie gyvos Lietuvos ir pasaulio meno bei mokslo kultūros, įsilieti į praturtinančias diskusijas. Į salonų programą bus įtrauktos iškilios Lietuvos asmenybės, kurios dalinsis savo talentais, istorijomis, naujausia kūryba ir sumanymais, bus galima susipažinti su jaunaisiais kūrėjais. Tai pat bus organizuojami aukcionai, degustacijos ir kt.

Renginių metu surinktos lėšos skiriamos atrinkto jaunojo talento vienkartinei stipendijai. Atlikėjai, kūrėjai atrenkami iš Šv. Kazimiero ordino narių ir LMTA dėstytojų sudarytos komisijos. Atlikti rėmimai viešinami tinklalapyje www.ordinas.lt.

Iškilių asmenybių pavyzdžiu

Šiuo Ordino projektu siekiama atgaivinti tarpukariu Lietuvoje gyvavusią salonų kultūrą, tapusią savita visuomenės inteligentų komunikavimo forma. Kaip žinia, salonų kultūros pradininkai Lietuvoje buvo iniciatyvūs menininkai, akademinė bendruomenė, valdžios atstovai, diplomatai. Šio reiškinio dėka šiandien galime neoficialiai susipažinti su meninėmis, visuomeninėmis, socialinėmis, politinėmis to meto realijomis. Apie salonų kultūrą, kaip išskirtinį socialinį reiškinį mūsų visuomenėje, atidarymo renginio metu pranešimą skaitė Ordino narė Gailutė Kaklauskaitė. Ji, remdamasi istoriniais šaltiniais ir Kristinos Endriukaitytės tyrinėjimais šioje srityje, susirinkusiuosius supažindino su pirmųjų salonų pokario Lietuvoje šeimininkais, jų svečiais, veikla, atmosfera.

Žodynuose ir enciklopedijose viena termino salonas (pranc. salon) reikšmė yra nusakoma kaip inteligentų, kultūros veikėjų rinkimosi ir pokalbių vieta bei diskusijos politikos, meno, literatūros klausimais, reguliariai renkantis konkrečių asmenybių privačiuose namuose. Lietuvoje salonų kultūra nebūtinai siejama su privačiais namais, o esmine salono savybe laikomas kūrybiškas, intelektualus, asmeniškas bendravimas, o salonų kultūra – savita visuomenės komunikavimo forma ir ideologinį brandumą liudijantis procesas.

Remiantis K. Endriukaitytės moksliniu darbu aiškėja, kad pirmuosiuose salonuose buvo ryškūs skirtingų kultūrinių tradicijų persidengimai: moderni vakaruose pažinta gyvensena, miestietiška, dvaro (bajoriškoji) kultūra, tautiškumas. Tai nulėmė, kad salonų raiška neoficialiai atspindėjo laikotarpio menines, visuomenines, socialines, politines realijas. Be to, salonai formavo inteligentijos tradicijas ir tapo būtinu visuomeninio gyvenimo atributu.

Salonuose lankėsi nepaprasti žmonės – buvo būdinga, kad čia galėjo patekti tik pakviesti intelektualai. Viena esminių salonų, kaip terpės naujoms idėjoms vietos, užduočių buvo konkreti nauda visuomeniniam, kultūriniam gyvenimui.

Pokario Lietuvos salonai buvo siejami su tokiomis iškiliomis asmenybės kaip V. Krėvė ir B. Sruoga, P. Vaičiūnas, V. Mykolaitis–Putinas, L. Gira, P. Cvirka, S.Čiurlionienė–Kymantaitė, J. Talmantas, M. Vaitkus, J. Urbšys, L. Karsavinas, P. Mašiotas, J. Keliuotis, K. Inčiūra, A. Vaičiulaitis, K. Boruta, K. Kymantaitė, J. Mačiulis-Maironis. Salonų metu skambėdavo muzika, žinomų ir dar tik pradedančių savo kelią poetų bei literatų eilės, proza.

Daugiau nuotraukų: FOTOGALERIJA – „Labdarių salonas“ su prof V.Vitaite, prof. A.Žvirblyte, P.Andersson.