Šiauliuose – Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito paminėjimas
Esame, kvėpuojame, dirbame, kuriame, džiaugiamės, liūdime, klumpame, keliamės –gyvename. Būname vieni, su artimais ar tolimais žmonėmis. Būname ir su tokiais asmenimis, su kuriais buvimo laikas išlieka nedylančiu džiaugsmu, neblėstančiu ląstelių (ar sielos) virpesiu, kai net ir apsiniaukęs dangus nebebūna niūrus… Nuo Senekos laikų tebėra gyvas posakis, kad žmogus gimsta ne vieną kartą, o nuo kiekvieno susitikimo su kitu žmogumi. Žmogumi… Vienas toks Žmogus lygiai prieš 20 metų buvo atvykęs į Kryžių kalną prie Šiaulių. Tai – Jo Šventenybė Popiežius Jonas Paulius II.
Šiaulių komtūrija, lygiai tą pačią rugsėjo 7-ąją dieną, kartu su kameriniu ansambliu „Ars Vivo“, negalėjo nepabūti toje vietoje, iš kurios nuaidėjo Kristaus vietininko Žemėje Jono Pauliaus II žodžiai: – Ačiū Lietuvai už Kryžių kalną…
Lietuvai… Ir kas gi tą išsaugojusią Kryžių kalną Lietuvą sudarė? Visi, kurie nenutolo nuo kryžiaus ženklo, nepalūžo, neišdavė, išsaugojo jį prarasdami net fizinę laisvę, darbą, karjerą. Nuėjusieji Judo Iskarijoto keliu nepajėgė kryžiaus ir Kryžių kalno sunaikinti, nors ir labai jie stengėsi.
Kiek rovė – neišrovė,
Kiek skynė – nenuskynė,
Nes tu esi Šventovė,
Nes tu esi Tėvynė…
rašė Poetas Justinas Marcinkevičius.
Tą kalną išsaugojusią Lietuvą lietuvių kalba įvardijo ir Popiežius Jonas Paulius II Kryžių kalne:
– Užkopkime čionai, ant Kryžių kalno, ir prisiminkime visus jūsų krašto sūnus ir dukteris, kadaise nuteistus ir įmestus į kalėjimą, išsiųstus į koncentracijos stovyklas, ištremtus į Sibirą ar į Kolymą, nuteistus myriop.
… Ilgai laukiau šios dienos. Laukiau šios dienos Broliai ir Seserys! Dėkoju dabar Dievui, kad esu čia…
Buvimo kartu su Kristaus vietininku Kryžių kalne dienai prisiminti Šiaulių komtūrija surengė šventę – konferenciją. Ji vyko Kryžių kalno vienuolyno koplyčioje. Šiauliečių prisirinko žymiai daugiau negu buvo tikėąsi: vos užteko papildomai pristatomų kėdžių, o šiam renginiui komtūrijos išleisto leidinio „Kryžių kalnas. Jo grožis ir galia“ – pritrūko.
Konferenciją pasveikino J.E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, taip pat buvo perskaitytas Šv. Kazimiero ordino magistro Henriko Armoškos-Eismonto sveikinimas bei jo šilti palinkėjimai vyskupui, merui, komtūrijos nariams ir visiems šiauliečiams.
Ši šventė bei konferencija buvo savita: pranešimai nebuvo skaitomi, jie – išspausdinti specialiame leidinyje ir išdalinti dalyviams. Visas renginio laikas buvo paskirtas buvimo kartu džiaugsmo meditacijai klausantis kamerinio ansamblio „Ars Vivo“ profesionaliai atliekamų giesmių ir muzikos. Kiekvieną kūrinį savitai ir įdomiai, sugretindamas kompozitoriaus intenciją ir laikmečio aplinkybes, to kūrinio raidą pasaulyje, pristatė ansamblio meno vadovas Sigitas Vaičiulionis. Tai buvo jo specialiai tam renginiui paruošta programa – „Vėrinys Kryžių kalnui“ iš laike neyrančių, tarsi perlų, muzikos kūrinių. Ši programa nuo Kryžių kalno toliau keliaus po kitas šventoves ir pasaulio koncertų sales. Koncerto vėrinį skaitomomis eilėmis ir Popiežiaus Jono Pauliaus II „Laišku menininkams“ papuošė mūsų ordino narė aktorė Nomeda Bėčiūtė. Tas laiškas rašytas 1999 metais, tačiau ypač aktualus ir šiandien. Jis galėtų būti kiekvieno menininko parankine knyga.
Šventės dalyviai išėjo visi džiaugsmu spindinčiomis akimis, teigdami, kad kiekvieną norėjosi maloniai apglėbti ir pasidžiaugti Popiežiaus – dabar jau netrukus skelbiamu Šventuoju – Jono Pauliaus II buvimu čia, Jo pabučiota Lietuvos žeme ir Jo žodžiais:
– Tegul šis Kryžių kalnas antrojo tūkstantmečio po Kristaus pabaigoje liudija ir skelbia naują, trečiąjį tūkstantmetį, skelbia Išganymą ir Atpirkimą, ko niekur kitur nerasime, kaip tik mūsų Atpirkėjo Kryžiuje ir Prisikėlime.
– Kiekvienas asmuo yra brangesnis už viso pasaulio auksą…
