Šventė Kražių kolegijoje

Pabūti Kražių Kolegijoje – Žemaitijos ir visos Lietuvos mokslo bei katalikybės sklaidos šventovėje – didžiulė šventė visiems Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos nariams.

Dar 1616 m. laikinuose mediniuose namuose atidaryta pirmoji kolegija – gramatikos klasė. Kražių kolegija veikė 1616-1844 m. ir buvo svarbiausias Žemaitijos bei visos Lietuvos švietimo bei religinio gyvenimo centras po Vilniaus. Vienu iš pirmųjų Kražių kolegijos mokytoju buvo garsusis poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640).

Galima drąsiai sakyti, jog tai buvo žymiausias XVII a. poetas Lietuvos-Lenkijos valstybėje ir visoje Europoje, rašęs lotyniškai. Savo eilėraščius Sarbievijus išleido Kelne, Vilniuje, Antverpene, Paryžiuje, Varšuvoje, Romoje, Leidene ir kt., iš viso XVII-XVIII a. pasirodė apie 60 jo poezijos leidinių. M. K. Sarbievijaus poezija buvo verčiama į anglų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų, čekų, lietuvių kalbas. Jo 1632 m. lyrikos rinkinio antraštinį puslapį projektavo ir piešė žymiausias XVII a. flamandų dailininkas Peteris Paulius Rubensas. M. K. Sarbievijus buvo vadinamas „Sarmatų Horacijumi“ ar „krikščioniškuoju Horacijumi“. Jo poezija buvo skaitoma humanitarinėse Europos mokyklose greta Antikos poetų. XVII-XVIII a. M. K. Sarbievijus turėjo gausybę mokinių, sekėjų, imitatorių.

Nors mes Kražius aplankėme šaltu metų pabaigos metu, tačiau kažkodėl prisiminė M. K. Sarbievijaus aprašytas pavasaris, paukščių sugrįžimo scena:

O kai išvysta galop tolumoj šventyklas ir Kražantės
Krantą bei mūrus (kadais čia buvo seno Rėkučio
Rūmai nuošalūs) ir sroves, kurios viduriu upės
Šniokščia, džiugiai krykšdami tuojau pasveikina Kražius.
Paukščiams iš tolumos atsiliepia aidžiosios olos.
„Kražiai!“ – atsako tuojau jiems akmenys, „Kražiai!“ – brūzgynai,
Upės: „Kražiai!“ Linksmų balsų skardenama gaudžia
Paukščių gimtinė – giria – ir aidas tankmę užgauna.

(240-247 eil. Vertė R. Katinaitė)

Išsikėlęs iš Kražių ir tapęs karalių šeimos nuodėmklausiu ir pamokslininku, M. K. Sarbievijus dalyvavo Vilniaus Katedroje įrengtos Šv. Kazimiero koplyčios ir ten perkeliamų Šv. Kazimiero relikvijų šventinime. Šventės Vilniuje aprašymas išliko iš 1636 metų: „Visas Varšuvos miestas lyg išmiręs – karalius su svita jau seniau išvykęs į Vilnių, prieš kelias dienas išvyko ir orkestro likučiai.

Išsiruošė kelionėn į Vilnių karaliaus sesuo Ona Konstancija Kotryna su didžiausia palyda… Į miestą įvažiavo 44 vežimai, kiekvienas 6 arklių traukiamas, ir virš 1800 įjojo raiti. Iškilmingoji procesija buvo kiek panaši į aną prieš 32 metus įvykusią. Prieš išeinant iš Katedros, jėzuitas kun. Motiejus Kazimieras Sarbievijus, karaliaus pamokslininkas, apsisiautęs neseniai gauta teologijos daktaro toga, gražia ir širdis gaivinančia lotynų kalba paruošė dalyvių sielas vertai atiduoti savo Globėjui prideramą pagarbą.

Eisenos priekyje drausmingai žygiavo ilgos eilės Akademijos jaunimo. Pakaitomis su orkestro grojama melodija visi giedojo Šv. Kazimiero ypačiai brangintą Marijos garbei giesmę. Už studentų ėjo daugybė vienuolių ir kunigų, tiek graikų, tiek lotynų apeigų. Toliau sekė didžioji Šv. Kazimiero vėliava, iš šalių ėjo Lietuvos kancleris Albertas Stanislovas Radvila ir prokancleris Steponas Pacas prilaikydami šilkinius vėliavos kaspinus. Pačias Šv. Kazimiero relikvijas, įdėtas į labai gražų, brangakmeniais ir auksu išpuoštą gryno sidabro sarkofagą-relikvijorių ant pečių nešė Katedros kanauninkai, o didieji karalystės dignitoriai, eidami iš šalių palaikė relikvijorių dengusio brangios medžiagos uždangalo kraštus… keli senatoriai nešė ant paauksuotų pagalvėlių karališkuosius ženklus ir po jų sekė pats karalius su savo seserimi Ona Kotryna ir kitais karališkosios šeimos nariais. Triumfo vartai ir iškilmingos arkos puošė eisenos gatves…“

Šiauliečių, Šv. Kazimiero ordino narių susitikimas M. K. Sarbievijaus dvasioje su Kražių gyventojais buvo taip pat šventiškas. Atsivežė parodyti savo paveikslų akvarelininkai prof. Antanas Visockis, Arūnas Vasiliauskas, o prof. Vytenis Rimkus ten pristatė naujausią – penkiasdešimtąją savo knygą.

Kūrybingoji aktorė Nomeda Bėčiūtė paskaitė Oskaro Milašiaus posmus skirtus Lietuvai, poetas Jonas Ivanauskas – savo kūrybos eiles. Nuostabioji mūsų ordino bičiulė Marytė Markevičienė, kuri visą savaitę vadovavo, dirigavo jos pačios suorganizuotam Šiauliuose tarptautiniam akordeonininkų festivaliui, dar nespėjusi išlydėti užsienio delegacijų, atvyko kartu į Kražius su dar viena jos paruošta daugelio šalies bei tarptautinių konkursų laureate akordeonininke Egle Bartkevičiūte.

Suprantama, jog tokiame renginyje negalėjo neskambėti M. K. Sarbievijaus laikų muzika. Jos klausėmės ten atliekamos kamerinio ansamblio „Ars Vivo“, kuriam vadovauja mūsų ordino bičiulis Sigitas Vaičiulionis. Klausydamiesi to laikmečio kūrinių nuostabaus koncerto, atrodė, jog sėdime šalia Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, kitų ten dirbusių profesorių – pirmojo Lietuvoje muzikos vadovėlio autoriaus Žygimanto Liauksmino, žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio, brolių Antano ir Jono Juškų, žymiojo Lietuvos blaivintojo – vyskupo Motiejaus Valančiaus, kitų ten buvusių šviesiausių asmenybių. Jų dvasia į mūsų širdis negalėjo neįsruventi…

Prieš išvykdami dar aplankėme ir Kražių Kolegijos rūsius, kurie išliko nepakitę nuo M. K. Sarbievijaus laikų. Rankos prisilietimas prie tų pačių tvirtai sumūrytų plytų, mums tarsi perdavė Šv. Kazimiero dvasios estafetę – gyvenkite darydami gerą…