Vilniaus komtūrija pažymėjo Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną
Vilniaus komtūrijoje naujų knygų pristatymu pažymėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Vilniaus komtūrijos komtūrė LMTA Muzikos teorijos katedros docentė Virginija Apanavičienė pristatė savo trečią knygą – mokslinę monografiją „Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje“, kurioje lietuviškumo problemos XX amžiaus lietuvių kompozitorių kūryboje nagrinėjamos istoriniame ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių – Latvijos, Estijos bei Suomijos muzikos kultūros kontekste.
Knygoje daug dėmesio skiriama Mažosios Lietuvos istorijai ir kultūrai, gretinami muzikos kūrinių sukūrimo ir istoriniai faktai, atkreipiamas dėmesys į lietuviškųjų etninių simbolių, mitologinių, istorinių ir literatūrinių moterų vardų gausą sceninių kūrinių pavadinimuose, aptariamas etninis tapatumas postmoderniojo ir neomoderniojo laikotarpio lietuvių kompozitorių kūriniuose. Šios monografijos, svarbios visuotiniame globalizacijos procese reikšmę, įtvirtinant savąjį tautinį identitetą mažoms tautoms ypač svarbų pasaruoju laikotarpiu, aptarė Šv. Kazimiero ordino Garbės kancleris, pedagogas, muzikas, poetas ir rašytojas Petras Juodelė.
Medicinos habilituota daktarė, profesorė Regina Parnarauskienė, daugelio knygų neurologijos klausimais autorė, beje – ir poetė, išleido žaismingą eiliuotą ir gausiai iliustruotą dailininkės V. Juozapaitytės piešiniais knygelę vaikams „Gyvenkime taikiai“, kurioje atsiskleidžia gyvūnėlių, gyvenančių greta su vaikais ir suaugusiais viename kieme, sudėtingas ir įdomus pasaulis. Autorė padovanojo savo knygą visiems susirinkusiems, kad šie galėtų supažindinti mažuosius šeimos narius su nuotaikingu gyvūnų pasauliu.
Istorijos mokslų daktaras Juozas Parnarauskas, žurnalo „Varpas“ redakcinės kolegijos narys, susirinkusiems įteikė naujausiąjį, 2011 m. gegužės mėnesio žurnalo numerį bei supažindino su savo studijos, parengtos spausdinti, skirtos šv. Kazimiero gyvenimo istorijai pagrindiniais teiginiais. Pirmiausia buvo prisimintas genealoginis medis – nuo kunigaikščio Gedimino, jo sūnaus Algirdo, vieno iš jo sūnų Jogailos, susilaukusio Kazimiero, kuris, vedęs Elžbietą iš Habsburgų, susilaukė būrio vaikų, kurių jauniausiasis, Kazimieras, tapo šventuoju.
Paminėtas to laikotarpio didžiūnų pomėgis bendrauti lotynų kalba ir jaunojo Kazimiero mokslingumas, jo ankstyvas pašaukimas gilintis į amžinąsias vertybes ir jautrumas socialinei aplinkai. Sugrįžti prie neišsemiamos šv. Kazimiero gyvenimo istorijos dr. J. Parnarauską paskatino vienoje Kelmės bažnyčių išvystas šv. Kazimiero portretas.
Susirinkusieji diskutavo, kaip gi išlikti tautinėms valstybėms, kai nebeliko pagrindinio telkiančio stimulo – noro kovoti už laisvę. Turima laisvė jaunų žmonių dažniausiai sutapatinama su galimybe daugiau uždirbti svetimose šalyse, nesibaiminant, jog vietoje jų atvykusių svetimtaučių skaičius mažoms valstybėms yra sunkiau pakeliamas, nei didžiosioms, kurios pastaruoju metu irgi pradeda reikšti abejones dėl atvirų sienų ir kultūrinių skirtumų, atsirandančių dėl nevaržomos gyventojų migracijos.
