Vilniaus Rotušėje – iškilmingas maestro P. Juodelės 90-ojo jubiliejaus minėjimas

Gegužės 18-oji kultūros bendruomenei tapo ypatinga diena – Vilniaus Rotušėje buvo iškilmingai paminėtas 90-asis maestro Petro Juodelės jubiliejus. Nusipelnęs Lietuvos kultūros veikėjas, talentingas Lietuvos muzikinio gyvenimo organizatorius, dirigentas, rašytojas, poetas, žymus pedagogas, dirigentas, kelių meninių kolektyvų vadovas, patriotas, karys savanoris, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys bei Šv. Kazimiero ordino signataras ir Garbės kancleris – tiek kilnių darbų ir garbingų titulų užtektų kelių žmonių gyvenimams.

„Šios datos laukiau ilgai – net 90 metų. Per tuos metus įgijau daug draugų, bičiulių. Norisi visiems jiems palinkėti taip pat sulaukti 9-ių dešimčių metų“, – visus sveikindamas pakiliai kalbėjo jubiliatas, žavintis ne tik talentu, bet ir savo išskirtine asmenybe.

Įteiktas garbingas apdovanojimas

Pasveikinti jubiliato į Rotušę susirinko kolegos, bendramoksliai, bičiuliai, maestro mokyklų auklėtiniai, garbingiausi meno, muzikos ir kultūros pasaulio atstovai, valstybės vadovai. LR Kultūros ministerija P. Juodelei už gyvenimo nuopelnus įteikė garbingą apdovanojimą.

„Norime jums įteikti patį aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą – žvaigždę su simboliniais žodžiais: nešk savo žvaigždę ir tikėk“, – perduodama Kultūros ministro Šarūno Biručio sveikinimus sakė Kultūros ministro patarėja Audronė Misikonienė.

„Šiandien yra išskirtinė diena – minime ne tik jūsų jubiliejų, bet ir kariuomenės bei visuomenės vienybės dieną. Manau, kad ši spalvinga auditorija puikiausiai įkūnija šią bendrystę. Jūsų, jauno žmogaus, pasirinkimas eiti į Vietinę rinktinę, būti pasiruošus ginti tėvynę ypatingai sunkiomis sąlygomis, jūsų kultūrinė, meninė bei visuomeninė veikla rodo, kaip svarbu, kad Lietuva skambėtų. Kaip Vincas Kudirka sakė, visi darbai – Vardan Tos Lietuvos“, – sveikinimo kalboje sakė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Čia skambėjusios gaidos, žodžiai, matyti kadrai piešė spalvingą jūsų gyvenimą. Vivere bonum faciendo – gyventi darant gerą. Penki ąžuolai prieš penkiolika metų įkūrė Šv. Kazimiero ordiną – jūs vienas jų. Džiaugiamės, kad esate mūsų organizacijoje. Jūsų užduotu tonu vadovaujamės vykdydami savo gražią ir plačią veiklą“, – sakė Šv. Kazimiero ordino D. Magistras Henrikas Armoška-Eismontas. Jis P. Juodelei įteikė ypatingą padėkos ženklą – specialiai jam dedikuotą, sveikinimo žodžiais papuoštą marmuro lentą. Ordino vadovas taip pat perdavė pakilius sveikinimus iš Italijos, Šveicarijos bei Lenkijos, perduotus giminingų Ordinų atstovų užsienyje.

Sveikino kultūros elitas

„Savo gyvenime nuveikei labai daug. Galiu tik patvirtinti, kad esi vienas iškiliausių Lietuvos muzikų, kurio nuopelnai – labai dideli. Pokario metais pakėlei gerokai smuktelėjusią Šiaulių muzikos mokyklą iki, galima sakyti, vedančiosios aukštesniosios. Tuomet tave likimas atvedė į pačią aukščiausią muzikos mokyklą Lietuvoje – muzikos akademiją. Tavo karjera ėjo nuosekliai ir buvo paremta nuoširdžiu bei sunkiu darbu. Negalima pamiršti, kad Šiauliuose sukūrei pirmąjį simfoninį orkestrą ir sėkmingai jam vadovavai“, – savo sveikinimo kalboje sakė iš Šiaulių kilęs dirigentas, prof. Saulius Sondeckis.

Visiems susirinkusiems muzikas linkėjo ne tik sulaukti maestro P. Juodelės metų, bet ir būti tokiems žvaliems, energingiems, pasitempusiems, galingiems ir stipriems, koks visuomet yra jubiliatas.

„Maestro Petras Juodelė prisodino tiek kultūros daigų, kad jie iki šiol tebedygsta, auga, plečiasi ir bujoja. Šiaulių mokyklose, kuriose dirbo maestro, jis nebuvo, nėra ir niekada nebus pamirštas“, – sakė Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūras Kazimieras Alminas. Šiaulių universiteto sveikinimus perdavė universiteto dėstytoja, Šv. Kazimiero ordino dama doc. Loreta Bartkevičiūtė-Valienė.
„Šiaulių miesto savivaldybė reiškia padėką Petrui Juodelei, pedagogui, berniukų choro, simfoninio orkestro įkūrėjui – už neįkainojamą indėlį į Šiaulių miesto kultūrinį gyvenimą“, – Šiaulių miesto mero Justino Sartausko sveikinimo žodžius perdavė Šiaulių miesto garbės pilietis, Ordino narys, rašytojas, gydytojas Albertas Griganavičius.

Maestro P. Juodelę taip pat sveikino Lietuvos Muzikų sąjunga, Šv. Kazimiero ordino padalinių Vilniuje, Šiauliuose, Utenoje, Kėdainiuose nariai, Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga, kariai savanoriai, Šiauliečių klubas, Lietuvos liaudies instrumentinės muzikos draugija „Kanklės“, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija ir daugelis kitų.

Vakarą papuošė gražiausia muzika
Lietuvos Muzikų sąjungos ir Šv. Kazimiero ordino paruoštą renginį vedė kompozitorė, pedagogė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, maestro P. Juodelės eiles skaitė režisierė Angelė Fišaraitė-Šakalienė.

Maestro jubiliejaus minėjime skambėjo Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos mišraus choro ir solistų atliekami kūriniai, fortepijoninis Julijos Morozovos ir Jakaterinos Bieliauskienės duetas, taip pat savo pasirodymą jubiliatui dovanojo birbynininkas Antanas Puodžiukas, kuriam akomponavo Janina Puodžiukienė.

1924 m. gegužės 20 d. Pakriauniuose, Obelių valsčiuje gimęs P. Juodelė 14-a metų dirbo Šiauliuose, o vėliau, persikėlęs į sostinę, maestro tapo neatsiejama kultūros dalimi, vienu geriausių pedagogų, muzikų bei aktyviu visuomenės veikėju.

1944 m. P. Juodelė tapo Lietuvos Vietinės rinktinės kariu savanoriu. 1944–1946 m. dirbo Bajorų, Svėdasų mokyklose. 1946–1952 m. griežė Valstybiniame liaudies dainų ir šokių ansamblyje. 1952 m. baigė Lietuvos konservatorijos P. Samuičio ir J. Švedo klasę. 1952–1966 m. dėstė Šiaulių muzikos technikume, 1958–1966 m. direktorius. Vadovavo liaudies instrumentų, pučiamųjų orkestrui ir jo paties 1958 m. įkurtam simfoniniam orkestrui, 1953 m. įkurtam Šiaulių dainų ir šokių ansambliui „Jovaras“. 1966–1995 m. dėstė Vilniaus J. Tallat Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje,1966–1985 m. direktorius, 1967–1971 m. dar ir Lietuvos konservatorijoje. 1975–1980 m. vadovavo Vilniaus medikų dainų ir šokių ansambliui „Rūta“. Su įvairiais muzikos kolektyvais koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. 1965 m., 1970 m., 1975 m., 1980 m., 1985 m. Lietuvos dainų švenčių, festivalio „Skamba skamba kankliai“ vyr. dirigentas.

Maestro iš viso parašė ir išleido 9 prozos, poezijos bei edukacines knygas, CD projektas „Muzikos instrumentų karalijoje“.

Daugiau nuotraukų: FOTOGALERIJA – Maestro P.Juodelės 90 metų Jubiliejaus vakaras Vilniaus Rotušėje.