Vilniuje paminėtos 561-osios karalaičio šv. Kazimiero gimimo metinės
Spalio 4 dieną Vilniuje vyko kasmetinės Šv. Kazimiero ordino iškilmės. Jų metu priimti nauji nariai, įteiktos padėkos nusipelniusiems šalies visuomenės veikėjams. Šįmet šventę sudarė dvi dalys: šventos mišios, aktas Vilniaus Arkikatedroje ir ekskursija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
Metų naujiena – junjorai
561-osios karalaičio gimimo sukakties metinės pradėtos šventomis mišiomis. Po jų – jau gražia tadicija tapęs Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos senovinės muzikos ansamblio „Lyrum“ pasirodymas. Šįmet pristatyta naujiena – junjoro statusą gavę nariai.
„Primename, kad ordino įstatuose yra patvirtintas junjoro statusas. Ordinas, plėsdamas veiklą, junjoro statusą suteikia Linui Gecevičiui ir Laurynui Zubei“, – informavo ordino kanclerė Virginija Apanavičienė.
Tai – dar pilnametystės neturintys, jau kelerius metus Ordino veiklose savanoriaujantys jaunuoliai. Naujų narių pažymėjimai įteikti Kauno, Kėdainių, Šiaulių komtūrijų atstovams. Riterio titulas Ordino tarybos sprendimu suteiktas teisininkui, ordino nariui, socialinio projekto „Žinių ringas“ koordinatoriui Andriui Dubinui. Jis taip pat aktyviai prisideda švento Kazimiero kaip istorinės asmenybės atminimo Lietuvoje ir užsienyje įamžinimo. Naujų narių priėmimą tradiciškai palydėjo Ordino damos, operos solistės Sofijos Jonaitytės atliekamas kūrinys, skirtas šventajam Kazimierui.
„Brangieji, šventų mišių eigoje katedros klebonas kalbėjo apie karalaičio Kazimiero kelionę. Prieš 561-nerius metus prasidėjusi karalaičio žemiškoji kelionė buvo labai trumpa, bet prasminga. Toliau tęsė dangiškoji kelionė, XVII amžiaus pradžioje karalaitis buvo paskelbtas šventuoju, prasidejo jo kaip šventojo kelionė į Dievo namus ir į mūsų, tikinčiųjų, širdis. Prieš 30 metų šie namai buvo pašventinti ir čia buvo aukojamos mišios, nes grižo ir šventasis Kazimieras, jo karstas atkeliavo iš Petro ir Povilo bažnyčios. Ir dabar, matyt, nerastume nei vieno žmogaus, kuris suabejotų, kad tai dar kažkur keliaus. Čia turi būti jo relikvijos, ir mums, tikintiesiems, lemta čia susitikti. Prieš du dešimtmečius čia prasidėjo švento Kazimiero ordino – mūsų susitikimai, paminint jo atminimą ir kilnius idealus. Ir šiandien čia gera matyti pirmuosius narius, pirmuosius riterius. Ir visoje toje kelionėje mes kūrėme ordiną Lietuvai ir šventam Kazimierui. Deja, toje kelionėje ir netekome kai kurių žmonių, mums labai brangių žmonių. Ir aš norėčiau paprašyti jūsų atsistoti ir pagerbti juos tylos minute..<…> Neturėtume nei vienas jaustis vienišas, bet taip jau atsitinka, kad taip būna. Ir šiandien sakoma, kad pasaulis tapo daug mažesnis, daugėja technologijų, interneto, bet dažną kartą aš matau ar jaunuolį, paskendusį savo išmaniamaje telefone, ar minioje žmogų, kuris yra toks vienišas. Mes, ordiniečiai, turime pastebėti tokį žmogų, prieiti prie jo ir užkalbinti jį. Mes turime kuo pasidalinti: turime ir materialiuų dalykų, ir žinių. Šiandien minima ir pedagogo diena, tad galime kitą žmogų pamokinti, patarti, jokiu būdu neprimesti, galiausiai galime padovanoti gerą žodį, tad šiandien, sveikindamas visus, ypač naujuosius narius, norėčiau visiems to ir palinkėti. Linkiu, kad jūs visuomet savo širdyse turėtumėte bent vieną gerą žodi kitam žmogui. Tegul tai būna mūsų, kazmieriečių, ordiniečių vizitinė kortelė. Tegul pirmas žodis sutiktam žmogui būtų geras: pagiriantis jį, pakeliantis jį, o ne kritikuojantis, Tad dar kartą sveikinu visus susirinkusius šioje šventeje. Džiūgu jūs visus čia matyti, telydi jus Viešpaties palaima ir švento Kazimiero globa“, – visus susirinkusius sveikino Ordino D. Magistras Henrikas Armoška-Eismontas.
Įteiktos padėkos
Pirmąją iškilmių dalį vainikavo padėkų įteikimas. Jas šįmet gavo Ordino programų rengėjai, savo iniciatyvomis ir darbu garsinatys ordino veiklą. Jų sąraše:
Aldona Juodelienė – Vilniaus komtūrijos narė, muzikuojančių šeimų festivalio/konkurso „Gaidų pynė“ vadovė, muzikologė. Dėka jos „Gaidų pynė“ jau ketverius metus pritraukia šeimas iš visos Lietuvos muzikuoti drauge. Minėtame festivalyje dalyvavo daugiau nei 70 ansamblių. Per minėtą laiką A. Juodeliėnės iniciatyva surengta 20 koncertų, šįmet – mokomoji muzikos stovykla Biržuose;
Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė – Vilniaus komtūrijos narė, dailininkė, projekto, piešinių konkurso „Mano Lietuva“ vadovė. Jos iniciatyva konkursas vyksta kasmet, vaikų darbai eksponuojami LR Seime. Dailininkė E. Gaspariūnaitė-Taločkienė pastebi ir atskleidžia vaikų talentą;
Marija ir Albinas Kučinskai – Viliaus miesto gyvenimas jau nebeįsivaizduojamas be didingų, labdaringų koncertų „Laudate Sancti Casimiri“. Jie vyksta kovo 4 dieną šv. Kazimiero dienos proga. Trys koncertai vyko šv. Kazimiero bažnyčioje, ketvirtasis – Vilniaus apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Jo metu skamba kūriniai, atliekami A. Kučinsko vadovaujamų orkestrų: Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestro „Oktava“ ir B. Dvariono muzikos mokyklos bigbendo orkestro. Padėka Marijai ir Albinui Kučinskams įteikta už ilgametę edukacinę ir kultūrinę gyvastį ugdant jaunimą suskambėti aukščiausiomis natomis.
Aplankyta paroda
Antrosios iškilmių dalies metu svečiai aplankė tarptautinę parodą „Liublinas – Lietuvos ir Lenkijos unijos miestas“. Vienas didžiausių akcentų ekskursijos metu tapo įspūdingas menine įtaiga, pavaizduotų personažų gausa ir matmenimis (3×5 m) garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos paveikslas „Liublino unija“. Ši istorinė drobė, nutapyta 1869-aisiais, minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų, įtaigiai atskleidžia su minimu įvykiu susijusias nuotaikas ir istorinį kontekstą. Monumentaliame paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika renesansinėje Liublino pilies menėje. Ypatingas dėmesys sutelktas į Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572), unijos iniciatorių ir rėmėją. J. Mateikos paveiksle meistriškai atskleidžiami istorinės savimonės ir tapatybės akcentai, aktualūs ir reikšmingi iki šių dienų.
Iki Antrojo pasaulinio karo paveikslas „Liublino unija“ buvo saugomas Lvovo Liubomirskių muziejuje (Ukraina), karo metais išvežtas į Visničių, vėliau – į Žemutinę Sileziją (Lenkija). 1945 m. kūrinys perkeltas į Varšuvos nacionalinį muziejų, o nuo 1957 m. nuolat eksponuojamas Liublino muziejuje. 2009-aisiais, minint Liublino unijos 440 metų sukaktį, šis paveikslas, kaip svarbus parodos „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“ akcentas, kartu su kitais garsaus lenkų dailininko darbais buvo rodomas Vilniaus Taikomosios dailės muziejuje (LDK Valdovų rūmų informacija).
Ekskursijos metu naujieji nariai turėjo galimybę susipažinti su švento Kazimiero bareljefu, kurį LDK Valdovų rūmams padovanojo ordino D. Magistras Henrikas Armoška-Eismontas ir Romos šv. Kazimiero ordino D. Magistras Maria Fillipo Pellegrini. Bareljefo autorius – juvelyras, skulptorius Henrikas Petras Garška.
Daugiau nuotraukų: FOTOGALERIJA – Šv. Kazimiero ordino iškilmingas Aktas Vilniuje.
