{"id":1587,"date":"2015-11-05T08:10:57","date_gmt":"2015-11-05T06:10:57","guid":{"rendered":"http:\/\/ordinas.lt\/lt\/?p=1587"},"modified":"2018-02-02T09:05:46","modified_gmt":"2018-02-02T07:05:46","slug":"mindaugas-tomonis-ir-jo-zinia-keliauja-per-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/ordinas.lt\/lt\/vykdomi-projektai\/gyvenimo-duona\/mindaugas-tomonis-ir-jo-zinia-keliauja-per-lietuva\/","title":{"rendered":"Mindaugas Tomonis ir jo \u017dinia keliauja per Lietuv\u0105"},"content":{"rendered":"

Lapkri\u010dio 5 d. Signatar\u0173 namuose \u0160v. Kazimiero ordinas ir \u201eLietos\u201c labdaros fondas sukviet\u0117 vilnie\u010dius \u012f atminimo vakar\u0105 \u201eMindaugas Tomonis ir jo \u017dinia\u201c. Renginys skirtas pamin\u0117ti M. Tomonio – poeto, filosofo, Lietuvos aktyvist\u0173 fronto dalyvio, kovotojo u\u017e Lietuvos laisv\u0119 – 75 -\u0105sias gimimo ir 40 -\u0105sias \u017e\u016bties metines .\u00a0<\/strong>Sausakim\u0161oje Signatar\u0173 nam\u0173 sal\u0117je vakaras prad\u0117tas Tauti\u0161ka giesme. Po LR himno stojusi\u0105 rimties tyl\u0105 sudrumst\u0117 M. Tomonio parei\u0161kimas, ra\u0161ytas dar 1974m.<\/strong><\/p>\n

Prane\u0161imus skait\u0117: Me\u010dys Laurinkus \u201e\u017dinia\u201c, Rimantas Gu\u010das \u201eVaikyst\u0117s aidai\u201c, Gediminas Radzevi\u010dius \u201eM.Tomonis ir k\u016bryba\u201c, Vytautas Bogu\u0161is \u201eDisidentas M.Tomonis\u201c, Alvydas Medalinskas \u201eIntelektualai ir nepriklausomyb\u0117\u201c. M.Tomonio eiles skait\u0117 Ram\u016bnas Abukevi\u010dius. Vakar\u0105 vainikavo \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010dios choro \u201eAVE VERUM\u201c atliekami k\u016briniai (Vad. V.Ruzgys).<\/p>\n

Min\u0117jimo renginiai taip pat vyks:<\/p>\n

2015m. lapkr\u010dio 13 dien\u0105 18 val. Kauno \u012fgulos karinink\u0173 ramov\u0117je.<\/p>\n

2015m. gruod\u017eio 4 dien\u0105 17:30 val. Panev\u0117\u017eio s\u0105jud\u017eio muziejuje.<\/p>\n

Me\u010dys Laurinkus \u201e\u017dinia\u201c<\/p>\n

Prie\u0161 keturiasde\u0161imt met\u0173 ant gele\u017einkelio b\u0117gi\u0173 ties Ras\u0173 kapin\u0117mis Vilniuje rastas poeto, religijos filosofo, pilie\u010dio ir mai\u0161tininko Mindaugo Tomonio (g.1940) k\u016bnas.<\/p>\n

Pareng\u0119s kelis eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkinius, bet j\u0173 nei\u0161leid\u0119s, atskirus eil\u0117ra\u0161\u010dius skelb\u0119s oficialioje spaudoje, Diev\u0105 ra\u0161\u0119s i\u0161 did\u017eiosios raid\u0117s, savilaidai pareng\u0119s teosofin\u0119 studij\u0105 \u201e\u017dinia\u201c, kaip pilietis vie\u0161ai parei\u0161k\u0119s, kad Lietuva turi b\u016bti nepriklausoma ir ta proga atsisak\u0119s pagal savo specialyb\u0119 kaip chemikas dalyvauti Kry\u017ekalnio monumento, skirto Tarybinei armijai i\u0161vaduotojai, restauravime, vie\u0161ai pasiprie\u0161in\u0119s ba\u017eny\u010di\u0173 pavertimu muziejais ir sand\u0117liais, Tomonis tapo ne tik savo kartos \u017emon\u0117ms atsakingai gyvenan\u010dio intelektualo simboliu.<\/p>\n

\u012e gyvenim\u0105 reikia \u017ei\u016br\u0117ti atsakingai, lyg tai b\u016bt\u0173 tavo profesija \u2013 ra\u0161\u0117 ispan\u0173 filosofas Ortega \u2013 y \u2013 Gaset, ir Lietuvos istorija kupina toki\u0173 \u017emoni\u0173. Juos visus sieja daug plika akimi nematom\u0173 gij\u0173, kurios dar menkai tyrin\u0117tos. Lietuva turi daug istorij\u0173: politin\u0119, ekonomin\u0119, valstie\u010di\u0173, karin\u0119, net r\u016bm\u0173 ar dinastin\u0119, bet kol kas nepara\u0161yta pilietin\u0117 ir intelektualini\u0173 mai\u0161t\u0173 istorija. O juk b\u016btent intelektualiniai mai\u0161tai, pradedant devynioliktu am\u017eiumi, l\u0117m\u0117, kad Lietuva gal\u0117jo pasiskelbti nepriklausoma valstybe ir atsigauti beveik bevilti\u0161koje situacijoje.<\/p>\n

Tod\u0117l, kad visais laikais, net ir tamsiausiais, rasdavosi \u012f Tomon\u012f pana\u0161ios asmenyb\u0117s. O kas gi pagaliau buvo Emilija Pliateryt\u0117 , vos matoma rikiuot\u0117je, stojusi prie\u0161 caro kariaun\u0105, kas ta i\u0161tisa jaun\u0173 intelektual\u0173 \u2013 d\u017eiovinink\u0173 plejada, gimstant valstybei, beveik pienburniai literatai ir kunigai pokario mi\u0161kuose? O kiek met\u0173 buvo R.Kalantai?<\/p>\n

Ta\u010diau ne \u017emogaus am\u017eius svarbu. Patriotizmas \u2013 paslaptingas rei\u0161kinys ir pats i\u0161 sav\u0119s nepaai\u0161kinamas. Jam reikalingas kontekstas. Be konteksto sunku suvokti ir Mindaug\u0105 Tomon\u012f.<\/p>\n

M.Tomonio kontekstas \u2013 net keli pasiprie\u0161inimo variantai ano meto sistemai, kurie buvo b\u016bdingi chru\u0161\u010dioviniam atlyd\u017eiui kei\u010diantis \u012f neostalinizm\u0105. Kaip neb\u016bt\u0173 keista konstatuoti, tam tikras nepasitenkinimo murmesys prie\u0161 Maskv\u0105 gird\u0117josi net sovietin\u0117je Lietuvos nomenklat\u016broje.<\/p>\n

Kremlius nutar\u0117 baigti spr\u0119sti bendros kalbos imperijoje problem\u0105, t.y. surusinti visus. Lietuvos partiniuose u\u017ekulisiuose tam pasiprie\u0161ino. Menkai tyrin\u0117tas atvejis.<\/p>\n

Kita pasiprie\u0161inimo prievartiniam kolektyvizmui ir niveliacijai forma buvo intelektualinis individualizmas. Jis ap\u0117m\u0117 gana plat\u0173 soviet\u0173 imperijos intelektual\u0173 sluoksn\u012f. Lietuvos sovietme\u010dio inteligentija, i\u0161silavin\u0119 ir bent kiek kriti\u0161kiau m\u0105stantys gyventojai tik formaliai dalyvavo valstyb\u0117s gyvenime. Tai buvo net ne pasiprie\u0161inimas, o individualistinis atsiribojimas, u\u017esidarymas savo kiaute, garsiai nekomentuojant vald\u017eios, daug laiko skiriant tyliai savi\u0161vietai ir nesigiriant, k\u0105 naujo su\u017einojai ar perskaitei, jei tai bent kiek kirtosi su oficialia ideologija. Ypatinga atsiribojimo forma buvo vos ne katakombin\u0117 bochema, intelektual\u0173 \u201evakaru\u0161kos\u201c su nemenku alkoholio kiekiu, po kuri\u0173 vald\u017eia k\u0117l\u0117 \u201esiuvo\u201c bylas pagal princip\u0105: kas blaiviam galvoj, tas girtam ant lie\u017euvio.<\/p>\n

Ypating\u0105 viet\u0105 jau ne atsiribojime, bet pasiprie\u0161inime u\u017e\u0117m\u0117 disidentai. Deja, \u012f juos visuomen\u0117 \u017ei\u016br\u0117jo kaip \u012f kankinius, bet j\u0173 p\u0117domis nesek\u0117.<\/p>\n

\u012etakingiausias ir pavojingiausias sovietinei vald\u017eiai buvo religinis pasiprie\u0161inimas, gerai organizuotas, konstruktyvus, kovojantis ne tik su ateistine vald\u017eia, bet ir su intelektualams b\u016bdingu nusivylimu ir pesimizmu.<\/p>\n

\u0160iai mai\u0161to t\u0117kmei ir priklaus\u0117 Tomonis. Jo \u012fsitikinimu, intelektualas neturi teis\u0117s u\u017esidaryti dramblio kaulo bok\u0161te, jis privalo s\u0105moningai dalyvauti visuomen\u0117s gyvenime ir prie bet kurios santvarkos siekti tiesos ir j\u0105 be baim\u0117s vie\u0161ai skelbti. I\u0161silavin\u0119s \u017emogus negali nusisuk\u0119s praeiti pro ateizmo muziejumi paversta \u0160v. Kazimiero ba\u017eny\u010di\u0105, jis privalo \u012f j\u0105 u\u017eeiti ir lankytoj\u0173 knygoje para\u0161yti, jog taip negalima daryti. Taip pasak\u0119s M.Tomonis taip ir elg\u0117si.<\/p>\n

\u017dmogus, anot jo, skiriasi i\u0161 kit\u0173 gyv\u016bn\u0173 ne tik protu, estetiniu jausmu, bet ir moraliniu apsisprendimu, kuris kyla i\u0161 moksliniu pa\u017einimu pasiektos \u017einios apie Dievo \u012fkv\u0117pt\u0105 pasaulio s\u0105rang\u0105.<\/p>\n

Tai ir yra gana per trump\u0105 laik\u0105 para\u0161ytos teosofin\u0117s studijos \u201e \u017dinia\u201c pagrindin\u0117 mintis.<\/p>\n

Poezijos autoritetas Sigitas Geda yra sak\u0119s, kad Tomonio poezija \u201eegzamin\u0105 i\u0161laik\u0117\u201c ir pats autorius min\u0117tinas i\u0161kili\u0173j\u0173 meninink\u0173 plejadoje. Apie \u017dini\u0105 profesional\u0173 filosof\u0173 atsiliepim\u0173 nesu mat\u0119s.<\/p>\n

Man atrodo, kad Tomonio filosofinis \u2013 teosofinis k\u016brinys yra \u017einomo mokslininko paleontologo bei katalik\u0173 teologo Teilhard de Chardin(1881 \u2013 1955) ,siekusio suderinti evoliucijos teorij\u0105 su tik\u0117jimu, platus komentaras , \u012fterpiant savas teosofines shemas ir pakeliui dar pasigin\u010dijant su marksizmu.<\/p>\n

Daug vietos Tomonio veikale skiriama M.K.\u010ciurlionio k\u016brybai ir yra pirmoji ne menotyrin\u0117, bet filosofin\u0117 jo k\u016brini\u0173 interpretacija.<\/p>\n

Dabar Teilhard de Chardin pagrindin\u012f veikal\u0105 \u201e\u017dmogaus fenomen\u0105\u201c galima nusipirkti prekybos centre vos ne greta dar\u017eovi\u0173 skyriaus, ta\u010diau sovietme\u010diu tai buvo sunkiai pasiekiama knyga. Ne vienam anuometiniam Lietuvos intelektualui, neabejingam katalikybei, bet g\u016b\u017eiantis nuo jos dogmatikos, tejardizmas, u\u017esimoj\u0119s mokslo \u0161viesoje atnaujinti tik\u0117jim\u0105, buvo labai artimas.<\/p>\n

M.Tomonis \u017einojo, jog kalbasi su pana\u0161ias dvasines problemas pergyvenan\u010diais am\u017eininkais ir daug kart\u0173 ne tik sau \u012frodin\u0117jo, kod\u0117l d\u0117l asmens ir t\u0117vyn\u0117s laisv\u0117s reikia aukotis. Tomonis nesig\u0117dijo skambi\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir frazi\u0173, kuri\u0173 ypa\u010d gausu filosofin\u0117s studijos pabaigoje, tik\u0117josi dialogo ir gin\u010do su kitaip manan\u010diais, nes \u017einojo, jog Dievo \u0161viesa vienodai krenta ir ant tikin\u010di\u0173 ir ant ironik\u0173.<\/p>\n

M.Tomonis nebuvo vieni\u0161ius mai\u0161tininkas paguodai ra\u0161antis eil\u0117ra\u0161\u010dius. Tomonis i\u0161 prigimties buvo menininkas , su ai\u0161kia pasaul\u0117\u017ei\u016bra, tarnav\u0119s Lietuvos atei\u010diai ir vienas i\u0161 atgimstan\u010dios tautos pilie\u010di\u0173, kuriuos jis vadino \u0161viesiaeiviais.<\/p>\n