{"id":984,"date":"2015-05-31T07:44:33","date_gmt":"2015-05-31T05:44:33","guid":{"rendered":"http:\/\/ordinas.lt\/lt\/?p=984"},"modified":"2018-02-02T08:42:11","modified_gmt":"2018-02-02T06:42:11","slug":"ikurta-nauja-respublika-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/ordinas.lt\/lt\/gyvenimo-sviesa\/ikurta-nauja-respublika-lietuvoje\/","title":{"rendered":"\u012ekurta nauja respublika Lietuvoje"},"content":{"rendered":"

\u012evyko tai, ko Lietuvoje dar nebuvo. Paskutin\u0119 2015 met\u0173 gegu\u017e\u0117s m\u0117nesio dien\u0105 52 Lietuvos pilie\u010diai, kuri\u0173 dauguma buvo i\u0161 \u0160iauli\u0173, taip pat i\u0161 Panev\u0117\u017eio bei kit\u0173 vietovi\u0173, susib\u016br\u0119 gr\u012f\u017etan\u010diame i\u0161 Karaliau\u010diaus kra\u0161to (Kaliningrado srities) \u201eBusturo\u201c autobuse, \u012fk\u016br\u0117 \u201eTolminkiemio kelio respublik\u0105\u201c.<\/strong><\/p>\n

Respublikos prezidente vienbalsiai i\u0161rinkta m\u016bs\u0173 ordino nar\u0117, \u0160v. Kazimiero Garb\u0117s medalio nominant\u0117 Izolina Natalija Lingien\u0117. Jai u\u017ed\u0117ta prezident\u0117s regalija i\u0161 lietuvi\u0161ko gintaro ir \u012f j\u0105 jau kreiptasi \u2013 \u201eJos Ekscelencija\u201c…
\n\u012edomiausia, jog \u0161i respublika \u012fkurta Lietuvos valstyb\u0117je, ta\u010diau neu\u017e\u0117m\u0117 ir nepretenduoja u\u017eimti jos teritorijos. Paskelbta, jog naujosios respublikos teritorija sutampa su autobuso sienomis, o jos pilie\u010diai bus i\u0161siskirst\u0119 po vis\u0105 pasaul\u012f. Paskirta ir taip pat vis\u0173 vienbalsiai patvirtinta \u201eTolminkiemio kelio respublikos\u201c premjer\u0117 Jolita Don\u0117lien\u0117 ir respublikos vyriausyb\u0117. Jos ministrais tapo \u0161iaulie\u010diai prof. D\u017eiuljeta Maskuli\u016bnien\u0117, gyd. Liuda Bekerien\u0117, aktorius Vladas Baranauskas, in\u017einieriai Boleslovas Vengrys ir Danielius Bal\u010di\u016bnas bei panev\u0117\u017eietis Steponas Kubeckas.<\/p>\n

Respublikos himnu patvirtinti K. Donelai\u010dio \u017eod\u017eiai:
\nKiekvienam daryti gera
\nSavo darbu ir \u017eod\u017eiu,
\nVisad elgtis taip, kaip dera,
\nIr teisingas b\u016bt geid\u017eiu.
\nNeker\u0161tauti niekada,
\nGyvo padaro gail\u0117ti,
\nDiev\u0105, \u017emones jo myl\u0117ti \u2013
\nMano priederm\u0117 \u0161venta.<\/p>\n

Sudarytas ir valstyb\u0117s i\u017edas (apie 300 eur\u0173) i\u0161 laisvanori\u0161k\u0173 jos pilie\u010di\u0173 \u012fna\u0161\u0173, kur\u012f bus leid\u017eiama papildyti visiems Lietuvos ir kit\u0173 valstybi\u0173 pilie\u010diams bei pozityvios veiklos \u012fmon\u0117ms.<\/p>\n

Visa tai \u012fvyko jubiliejin\u0117s \u2013 30-osios Kristijono Donelai\u010dio draugijos \u0160iauli\u0173 skyriaus i\u0161vykos \u012f Tolminkiem\u012f metu.<\/p>\n

I\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo ir a\u0161ar\u0173. J\u0173 daugiausia i\u0161liejo K. Donelai\u010dio draugijos pirminink\u0117 I. Lingien\u0117, kol gavo vizas \u012fva\u017eiuoti \u012f Rusijos teritorij\u0105. Klaip\u0117dos viz\u0173 centras tris kartus atmet\u0117 viz\u0173 pra\u0161ymo anketas. Atsirado b\u016btinyb\u0117 pa\u017eym\u0117ti, jog mes buvome SSSR pilie\u010diai. Perra\u0161iusi pagal naujus reikalavimus, v\u0117l surinkusi para\u0161us, v\u0117l u\u017eklijavusi nuotraukas ji va\u017eiavo \u012f Klaip\u0117d\u0105 v\u0117l ir v\u0117l, ir v\u0117l… Pasiek\u0117 \u2013 visiems vizas gavo.
\n30-oji kasmetin\u0117 \u0161iaulie\u010di\u0173 i\u0161vyka \u012f Tolminkiem\u012f (\u010cistyje prudy) buvo i\u0161skirtin\u0117. Jau \u012fva\u017eiuojant \u012f Rusijos teritorij\u0105 su\u017einojome, jog ten negalima ve\u017etis augal\u0173 su \u0161aknimis. Skintas g\u0117les \u012fve\u017eti galima, o vazon\u0117liuose su \u0161aknimis \u2013 ne! Per visas buvusias 29 i\u0161vykas visada buvo nuve\u017eama ir pasodinama g\u0117li\u0173 prie K. Donelai\u010dio ba\u017eny\u010dios ir ant \u0161alia ten esan\u010di\u0173 apleist\u0173 kap\u0173. Keista \u2013 ko taip bijomasi \u0161akn\u0173? Gal tod\u0117l, jog ten i\u0161likusi K. Donelai\u010dio lietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio \u0161aknis vis dar gyva…
\nProf. D\u017eiuljeta Maskuli\u016bnien\u0117 \u0161ioje kelion\u0117je prie paminklinio akmens K. Donelai\u010dio gimtin\u0117je Lazdyn\u0117liuose kalb\u0117jo, jog \u0161ioje \u017eem\u0117je dabar lietuvi\u0161kumo yra tiek, kiek mes atvykdami jo atsive\u017eame. O gal atvyk\u0119 tik palaistome tuos lietuvi\u0161kumo daigus, lyg m\u016bs\u0173 ten sodintus \u0105\u017euoliukus, ir jie atsigauna.<\/p>\n

Tradicin\u0117je \u0161vent\u0117je<\/strong>
\nM\u016bs\u0173 30-ojo atvykimo \u012f Tolminkiem\u012f metu surengta srities vaik\u0173 literat\u016bros ir muzikos popiet\u0117. Jie dideliais ir ma\u017eesniais autobusais atvyko i\u0161 \u012fvairi\u0173 Karaliau\u010diaus (Kaliningrado) srities miest\u0173. Visi dainavo, deklamavo lietuvi\u0161kai. Kai kurie to kra\u0161to vaik\u0173 lietuvi\u0173 folkloro ansambliai yra nuolatiniai Lietuvos Dain\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 dalyviai. 2014 m. gruod\u017eio m\u0117nes\u012f Gumbin\u0117je (Guseve) vykusiame vaik\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 dain\u0173 festivalyje dalyvavo per 300 srities \u0161vietimo \u012fstaigose lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir etnokult\u016br\u0105 besimokan\u010di\u0173 moksleivi\u0173.<\/p>\n

M\u016bs\u0173 atvykimo jubiliejin\u0117je \u0161vent\u0117je taip pat dalyvavo Lietuvos laikinasis konsulas Karaliau\u010diaus (Kaliningrado) srityje Vytautas Umbrasas, Kaliningrado regionin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos mokytoj\u0173 asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas, poet\u0117, vert\u0117ja lietuvi\u0173 kalbos mokytoja Karaliau\u010diuje R\u016bta Daujotait\u0117-Leonova, kiti lietuvi\u0173 kult\u016bros puosel\u0117tojai. Gaila, kad \u0161iais metais K. Donelai\u010dio muziejaus direktor\u0117 m\u016bs\u0173 \u012f ba\u017enyt\u0117l\u0119-muziej\u0173, net pirm\u0105 kart\u0105 atvykusi\u0173, nors pasi\u017ei\u016br\u0117ti ne\u012fleido. Sak\u0117 \u2013 nebaigtas remontas, susitepsime kojas.<\/p>\n

Susitikimas-koncertas vyko lauke \u0161alia buvusios K. Donelai\u010dio klebonijos. Koncerte \u0161iltai \u012fsikomponavo ir \u0161iauliet\u0117s Elenos Ralien\u0117s kankli\u0173 muzika bei dainos, aktoriaus Vlado Baranausko \u012ftaigiai skaitomos eil\u0117s. Izolina Lingien\u0117 apdovanojo vaikus, j\u0173 mokytojus \u0160iauli\u0173 \u201eR\u016btos\u201c saldainiais ir lietuvi\u0161komis knygomis.
\nPalikome tyliai per Tolminkiem\u012f (\u010cistyje prudy) tekant\u012f \u0160ventain\u0117s upel\u012f, kuris dabar vadinasi \u201eReka Russkaja\u201c ir keliavome tolyn.<\/p>\n

Freskos atradimai<\/strong>
\nKitas kelion\u0117s i\u0161skirtinumas mums buvo tai, kad gal\u0117jome pamatyti vien\u0105 \u017eymiausi\u0173 Europoje fresk\u0173. M\u016bs\u0173 kelion\u0117s gidu nuo Tolminkiemio iki \u012esru\u010dio buvo Aleksas Bartnikas. Po \u012fprasto kasmetinio g\u0117li\u0173 pad\u0117jimo prie K. Donelai\u010dio paminklo Gumbin\u0117je (Guseve), jis mus nuve\u017e\u0117 \u012f senoviniame \u012fdomios architekt\u016bros pastate \u012fsik\u016brusi\u0105 Gusevo \u017eem\u0117s \u016bkio kolegij\u0105. Jos akt\u0173 sal\u0117je ir i\u0161vydome puiki\u0105 prof. Otto Haicherto fresk\u0105 \u201eKaraliaus Fridricho Vilhelmo I susitikimas su kolonistais i\u0161 Zalcburgo Pr\u016bsijoje\u201c (tapyta 1912 m., restauruota 2008 m.), kurioje vaizduojamas kolonist\u0173 atvykimas \u012f lietuvnink\u0173 gyventas vietoves po juos i\u0161naikinusio maro.<\/p>\n

Po Antrojo pasaulinio karo freska buvo u\u017etinkuota, nuda\u017eyta ir ant jos nutapytas did\u017eiulis Stalino (v\u0117liau Lenino) portretas. Po 60 met\u0173, vienos vokie\u010di\u0173 ekskursijos metu, jos dalyvis pasidom\u0117jo jam gird\u0117tos tokios garsios freskos \u0161iame mieste likimu. Apie j\u0105 niekas i\u0161 vietini\u0173 gyventoj\u0173 nebuvo gird\u0117j\u0119. Prad\u0117jo ie\u0161koti. Toje sienoje, prakalus tink\u0105, pasirod\u0117 \u017emogaus akis. Po to Sankt Peterburgo ir Vokietijos restauratoriai atk\u016br\u0117 \u0161\u012f \u017eym\u0173 istorin\u0117s ir menin\u0117s vert\u0117s k\u016brin\u012f.<\/p>\n

Jaudinantys susitikimai<\/strong>
\nToliau priva\u017eiavome \u012esrut\u012f (\u010cerniachovsk\u0105), kuris iki 1944 met\u0173 buvo laikra\u0161\u010di\u0173 ir knyg\u0173 leidybos centras, jame veik\u0117 18 spaustuvi\u0173. Sovietme\u010diu \u010cerniachovskas buvo \u017einomas kal\u0117jimu-ligonine, kuriame jau 1944 metais buvo \u012fkalinti Vyriausiojo Lietuvos i\u0161laisvinimo komiteto nariai, v\u0117liau \u010dia kal\u0117jo disidentai \u2013 Petras Cidzikas, kunigas, v\u0117liau tap\u0119s kardinolu Vincentas Sladkevi\u010dius ir daugelis kit\u0173.<\/p>\n

Perva\u017eiavome aik\u0161t\u0119, kurios vienoje pus\u0117je puikavosi Leninas, o kitoje Michailas Barklajus de Tolis, \u0161kot\u0173 kilm\u0117s Rusijos imperijos karininkas, gim\u0119s Pakruojo rajone, Pam\u016b\u0161yje 1757 m. Jis dalyvavo karuose su Osman\u0173 imperija, \u0160vedija, Pranc\u016bzija. Buvo Rusijos karo ministras. Paminklas \u012esrutyje jam pastatytas 2007 metais.<\/p>\n

Sekmadien\u012f prad\u0117jome \u201ekarali\u0173 mieste be karali\u0173\u201c (A. Juozaitis) \u2013 Karaliau\u010diuje. Gid\u0117 \u2013 poet\u0117 ir vert\u0117ja R\u016bta Leonova. Ji yra i\u0161vertusi \u012f rus\u0173 kalb\u0105 ir K. Donelai\u010dio draugijos pirmininko Kazio Napaleono Kitkausko i\u0161leist\u0105 knyg\u0105 \u201eK. Donelai\u010dio memorialas Tolminkiemyje\u201c. Pasteb\u0117jusi, jog dabar vartojamas K. Donelai\u010dio \u201eMet\u0173\u201c vertimas \u012f rus\u0173 kalb\u0105 yra netobulas ir netikslus, ji i\u0161vert\u0117 k\u016brin\u012f naujai ir jos vertimo knyg\u0105 ruo\u0161iamasi i\u0161leisti. Sutar\u0117me, kad naujos jos poezijos knygos sutiktuves surengsime \u0160iauliuose.<\/p>\n

\u0160venti\u0161kai gil\u016bs ir jaudinantys vaik\u0161\u010diojimai yra tais \u0161aligatviais, kuriais vaik\u0161\u010diojo Imanuelis Kantas, universiteto \u012fk\u016br\u0117jai \u2013 \u0160v. Kazimiero sesers s\u016bnus kunigaik\u0161tis Albrechtas ir vilnietis Abraomas Kulvietis, jo profesoriai Liudvikas R\u0117za, Stanislovas Rapolionis, studentai \u2013 Martynas Ma\u017evydas, Kristijonas Donelaitis, Jonas Bretk\u016bnas, Pilypas Ruigys, Stanislovas Bir\u017ei\u0161kis, Kazimieras Alminas (\u017eymus kalbininkas) ir daugelis kit\u0173 lietuvi\u0173 kult\u016bros \u0161vyturi\u0173. Karaliau\u010diaus miesto 750 met\u0173 jubiliejaus proga Lietuva \u0161iam miestui padovanojo skulptoriaus Ar\u016bno Sakalausko ir architekto Ri\u010dardo Kri\u0161topavi\u010diaus sukurt\u0105 Liudviko R\u0117zos skulpt\u016br\u0105. Prie jos prof. D\u017eiuljeta Maskuli\u016bnien\u0117 kalb\u0117jo, jog jeigu ne L. R\u0117za, tai ir K. Donelaitis visai neb\u016bt\u0173 niekam \u017einomas. Karaliau\u010diaus universiteto profesorius L. R\u0117za atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f Tolminkiemio pastoriaus ra\u0161tus, i\u0161vert\u0117 juos \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 ir abiem kalbomis paskelb\u0117 pasauliui.<\/p>\n

Malonu buvo pas\u0117d\u0117ti ant suoliuko su lietuvi\u0161ku u\u017era\u0161u \u201e\u0160iauliai\u201c \u0161alia L. R\u0117zos paminklo. Tokie suolai yra ir su kit\u0173 Lietuvos miest\u0173 pavadinimais, kurie par\u0117m\u0117 \u0161ios skulpt\u016bros suk\u016brim\u0105 ir pastatym\u0105.
\nKelion\u0117s netik\u0117tumas buvo rasti atviras kun. Martyno Ma\u017evydo klebonautos ba\u017eny\u010dios duris Ragain\u0117je (Niemane). Kiek kart\u0173 anks\u010diau teko ten lankytis \u2013 jos visada b\u016bdavo u\u017erakintos. Radome ne tik atviras duris, bet viduje mus lietuvi\u0161kai pasitiko nuo\u0161irdus sta\u010diatiki\u0173 \u0161ventikas, kuris pasirodo es\u0105s lietuvis. \u010cia visi kartu pakartojome \u0161ioje ba\u017eny\u010dioje kun. Martyno Ma\u017evydo sakytus \u017eod\u017eius \u2013 mald\u0105 \u201eT\u0117ve M\u016bs\u0173\u201c.
\n\u0160i ba\u017eny\u010dia buvo statyta kaip katalik\u0173, v\u0117liau tapo reformat\u0173. Per antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 \u012f j\u0105 pataik\u0117 sprogmuo. Po karo ba\u017eny\u010dioje padarytos perdangos, pastatas suskirstytas \u012f gyvenamuosius auk\u0161tus. Pirmajame auk\u0161te buvo \u012frengtas bald\u0173 sand\u0117lis, kuris ir dabar u\u017e buto auk\u0161\u010dio patalpose \u012fsik\u016brusios sta\u010diatiki\u0173 cerkv\u0117s sienos dar teb\u0117ra. Pastatas apleistas ir apgriuv\u0119s, jo butuose gyvenimo s\u0105lygos, kaip teko matyti, \u0161iurpios.<\/p>\n

Lietuvi\u0161kumo \u0161aknys<\/strong>
\nVisa sritis gerokai militarizuota \u2013 demonstruojami naujai pastatyti tankai ant pjedestal\u0173, ant auk\u0161t\u0173 stel\u0173 karini\u0173 apdovanojim\u0173 ordinai, povandeninis laivas, torpedos, minos, l\u0117ktuvai, \u012fvairiausia karo atributika. Esminis skirtumas nuo sovietme\u010dio \u2013 \u0161alia demonstruojamos karin\u0117s technikos, beveik visur yra ir sta\u010diatiki\u0173 cerkv\u0117s simboliai.<\/p>\n

\u0160iais metais jau neberadome prie\u0161 24 metus \u0161iaulie\u010dio Danieliaus Bal\u010di\u016bno iniciatyva ir pastangomis kartu su \u0160iauli\u0173 \u201eBi\u010diuli\u0173\u201c choru bei vietos mokytoja Aldona Simonavi\u010di\u016bte pastatyto kataliki\u0161ko kry\u017eiaus prie Martyno Ma\u017evydo ba\u017eny\u010dios Ragain\u0117je. Sako \u2013 papuvo.
\nKry\u017ei\u0173 kalne prie \u0160iauli\u0173 kry\u017eiai irgi sup\u016bva, ta\u010diau j\u0173 nema\u017e\u0117ja. Juos sovietme\u010diu stat\u0119s Me\u010dislovas Jurevi\u010dius juokaudavo, kad jis j\u0173 nestato, o sodina \u2013 kai juos sunaikina, i\u0161 j\u0173 \u0161akn\u0173 nauji pridygsta. Gal dar Martyno Ma\u017evydo paliktos \u0161aknys gyvybingos ir Ragain\u0117je \u2013 i\u0161dygs naujas kry\u017eius?
\nIzolina Lingien\u0117, \u201eTolminkiemio kelio respublikos\u201c prezident\u0117, jau pa\u017ead\u0117jo pavesti savo Vyriausybei tuo pasir\u016bpinti…<\/p>\n