Iškilus jubiliejus

„Lietuvos aido“ žurnalistės Vidos Pečiulytės interviu su Šv. Kazimiero ordino D. Magistru Edvardu Jonu Eismontu.

– Spalio 5 d. Lietuva šventė šv. Kazimiero gimimo 550-ąsias metines. Kuo ši šventė reikšminga lietuvių tautai?

E.E. Šv. Kazimieras mylimas ir garbinamas daugelyje šalių, ir Jubiliejus švenčiamas daugelyje šalių. Pietų Amerikoje, Venesueloje yra Šv. Kazimiero miestas. Jo gyventojai ypatingai myli šv. Kazimierą. O Lietuvai jis ypač brangus. Jis– mūsų tautos globėjas; doros ir išminties simbolis,
pavyzdys jaunimui.
– Jūsų organizacija pavadinta šv. Kazimiero vardu. Kas tai lėmė?

E.E. Šv. Kazimiero ordiną įkūrė senų kilmingų giminių palikuonys – bajorai. Kaip žinia, princas Kazimieras aukštos kilmės ir didžios valdovų dinastijos palikuonis, garsus savo išmintimi, drąsa ir dora. Ordinas pavadintas jo vardu siekiant pagerbti jo kilnius idealus.
– Ordino šūkis yra “vivere bonum faciendo”, gyventi darant gera. Kaip tai gimė ir kaip Jus tai įgyvendinate aplinkoje?

E.E. Tai truputį pakeistas vienos mano giminių šūkis. Gero darymą mes suvokiame gana plačiai. Tai ir pagalba pavargusiam, tai kelio parodymas pasiklydusiam, tai ir gyvenimo prasmės ir tikslo suvokimo ir meilės pateikimas.
– Jūsų organizacijos tikslai?

E.E. Maksimaliai išlaisvinti Lietuvos žmones. Išlaisvinti nuo baimės, pavydo, puikybės.
– Kiek Lietuvos visuomenei Ordinas turi įtakos?

E.E. Tiesiogiai ir netiesiogiai mes jau turime įtaką virš šimto tūkstančių gyventojų.
– Kokie Ordino santykiai su bažnyčia?

E.E. Bažnyčią pirmiausia reikia turėti savyje. Su katalikų bažnyčia santykiai geri.
– Kaip Jūs vertinate kunigų celibato privalumą?

E.E. Aš prieš tai. Kadaise to nebuvo ir bažnyčia gyvavo. Dabar tai veda prie iskrypimo. Juk Jūs mieliau priimsite Komuniją iš tvarkingoje, švarioje šeimoje gyvenančio kunigo.
– Grįžkime prie Jubiliejaus. Iškilmės Vilniaus arkikatedroje ir Rotušėje buvo labai puikios. Be Ordino, kas dar tai organizavo? Ir ar tuo Jubiliejaus atžymėjimas baigsis?

E.E. Visus jubiliejinių metų renginius Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse organizavo šv. Kazimiero ordinas savo lėšomis. Turiu apgailestaudamas pasakyti, kad nė viena Lietuvos valstybės institucija, (Seimas, Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė) prie jubiliejinių renginių neprisidėjo.
Renginiai tęsis toliau. Vilniaus komtūrija rengia Jubiliejui skirtą parodą. Lapkricio men.
planuojama paminklines lentos perdavimui Venesuelos sv. Kazimiero miestui ceremonija.
– Minėjote, kad viena paminklinę lentą dovanojote Seinų lietuviams. Kam dar jos bus skirtos?

E.E. Paminklinės lentos su šv. Kazimiero bareljefu bus dovanojamos vietovėms, susietomis su šv. Kazimieru. Tai Krokuvai, Gardinui, Vienai, gal ir Vilniui.
– Kodėl, gal Vilniui?

E.E. Čia, deja, sunkiausia. Viniaus valdžiai nerūpi šv. Kazimieras.
– Teko matyti paminklines lentas. Kas šį projektą inicijavo ir sukūrė?

E.E. Tai visomis prasmėmis brangus projektas. Jį sukūrė išmintingi, dori ir gabūs žmonės. Du noriu įvardinti. Tai skulptorius juvelyras Petras Henrikas Garška ir Ordino riterio Garbės kryžiaus kavalierius Ramūnas Šeduikis.
– …dėl ko mes gyvename?

E.E. Dirbti, kurti, mylėti.
– Kas jus neramina stebint žmones?

E.E. Abejingumas, puikybė, trumpalaikės laimės troškimas, sumaterialėjimas.
– Jūsų palinkėjimai skaitytojams.

E.E. Taikos, ramybės ir meilės. Artėja Vėlinės. Degdami žvakutę pamąstykime apie tai, kas yra svarbiausia, po truputį kaupkime dvasinius, amžinus turtus, tai liks visada su mumis. Yra didžioji Paslaptis. Mums neduota jos suvokti. Bet mes galime ją pasitikti maksimaliai ramūs. Tai priklauso tik nuo mūsų pačių; ir tai nieko nekainuoja.

Aprašė Vida Pečiulytė . „Lietuvos aidas“ 2008 10 18