Liaudies muzikos reikšmė asmenybės ugdyme

Muzika, kaip ir kiekvienas menas, yra savotiškas gyvenimo atspindys, formuojantis žmogaus dvasinį pasaulį, jo mintis ir jausmus, džiaugsmą, liūdesį, meilę, neapykantą, herojiškumą. Tai ypač pasakytina apie liaudies muziką, kuri mūsų laikus pasiekė iš amžių glūdumos vokalinio ir instrumentinio meno formomis. Kitaip tariant, liaudies muzika yra tautinis menas, lietuvio dvasiai visada buvęs atgaivos ir stiprybės šaltinis, trykštantis iš būties gelmių. Liaudies muzikoje atsispindi lietuvio mentalitetas, papročiai, temperamentas.

Liaudies muzika, ypač vokalinė, pasižymi dideliu įvairumu. Šis menas išreikštas savita poetine, muzikine kalba. Joje vaizdžiai atspindima ir gamtos aplinka ir kaimo žmonių gyvenimas, apsuptas laukų, miškų, ežerų, upių poetininių vaizdų. Dainose išreikšta žmonių sunki baudžiavinė dalia, kovos nuotaikos su Tėvynės priešais.
Liaudies daina, būdama glaudžiai susijusi su gyvenimu, išugdė tipines žanrines grupes. Turime dainų, apdainuojančių įvairius darbus, tai: rugiapjūtės, šienapjūtės, malimo, verpimo, ganymo ir kitų. Turime kalendorinių dainų, susijusių su švenčių apeigomis, tai: kalėdinės, užgavėnių, jurginių ir kitos dainos. Daþnai liaudies dainose gamtos vaizdai tampa poetine priemone gyvenimo tikrovei pavaizduoti. Iš to kilo daugelis metaforų, epitetų, personofikacijų ir kitų vaizdavimo priemonių: saulė globėja – šildo piemenėlius, žemė maitintoja personifikuojama kaip geroji globėja, šiaurės vėjas – nelaimė, negandos, tamsūs debesėliai – vargeliai, akmenėliai – rūpestėliai, motulė – balta gulbelė ir t.t.
Liaudies muzika, ją atliekant arba klausantis, lavina atmintį, muzikalumą, meninę intuiciją. Reikia sugebėti su ja rasti kontaktą tiek mokykloje, tiek ir asmenimiame gyvenime. Šiam reikalui padeda dalyvavimas įvairiuose mėgėjų meniniuose kolektyvuose, geros muzikos klausymas, muzikinių tradicijų ugdymas šeimoje. Ši veikla išugdo profesinį išprusimą.

Petras Juodelė