Po muzikos kupolu su JAV sausumos pajėgų Europoje orkestru

Kasmet daugiau nei 200 koncertų rengiantis orkestras laukiamas Europos, Vidurio Rytų, Šiaurės Afrikos šalių žiūrovų. Atliekamų muzikos kūrinių paletė ypač plati – ir klasikos, ir šiuolaikinių autorių muzika kuria puikią dermę. Kaskart maloni staigmena ir pagarbos ženklas – koncerto metu skambantys ir aplankytos šalies kompozitorių autoriniai kūriniai.

„Muzika turi galią prabilti, kurti draugiškumo saitus net tada, kai skambūs žodžiai ir veiksmai nutyla. Tikime, kad mūsų kuriamas dialogas daugelį metų išliks bičiulystės ir geranoriškumo ženklu“, – pilnutėlėje Alytaus miesto teatro salėje, nuaidėjus Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinių himnų akordams, 2017 m. balandžio 28 d. kalbėjo JAV Sausumos pajėgų Europoje orkestro ir choro vadovas, dirigentas majoras Dwayne’as S. Milburnas.

„Muzika turi galią prabilti, kurti draugiškumo saitus net tada, kai skambūs žodžiai ir veiksmai nutyla. Tikime, kad mūsų kuriamas dialogas daugelį metų išliks bičiulystės ir geranoriškumo ženklu“, – pilnutėlėje Alytaus miesto teatro salėje, nuaidėjus Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinių himnų akordams, 2017 m. balandžio 28 d. kalbėjo JAV Sausumos pajėgų Europoje orkestro ir choro vadovas, dirigentas majoras Dwayne S. Milburn. „Orkestras koncertuoja daugelyje šalių, jo klausosi įvairūs žiūrovai, tačiau universali muzikos kalba vienija, draugiškumo gijos sujungia ir pasilieka“, – Alytaus miesto vadovams, visiems miestiečiams ir svečiams už nuoširdumą dėkojo Baltijos turo Stipri Europa. Jėga Vienybėje rengėjos – JAV ambasados Lietuvoje viešųjų ryšių skyriaus vadovė p. Heather E. Steil ir kultūros reikalų specialistė p. Jūratė Kirvaitienė.

Po septynerių metų pertraukos sugrįžęs Orkestras šįkart, beje, pirmą kartą aplankė visas tris Baltijos šalis, o Lietuvoje koncertavo ir Visagino mieste. Alytaus miesto merijos vardu garbingus svečius pasveikino Alytaus miesto vicemerė p.Valė Gibienė. Sveikinimus kolegoms perdavė  Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kapelmeisteris atsargos kapitonas Viktoras Ščetilnikovas, dirigentas  Ramūnas Valaitis, jaunųjų muzikantų vardu padėkos žodžius tarė Alytaus m.  muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas mokytojas ekspertas Rimantas Jočys. Kol scenoje teikiamos pagarbos dovanos, perverskime keletą istorijos puslapių.

JAV Sausumos pajėgų Europoje orkestrą sveikina Alytaus miesto pučiamųjų orkestrų vadovai ir dirigentai: atsargos kapitonas Viktoras Ščetilnikovas ir mokytojas ekspertas Rimantas Jočys.

1940 metais suburtam JAV Sausumos pajėgų Europoje orkestrui ir chorui, šiuo metu įsikūrusiam Sembacho miesto bazėje (Vokietijoje), vadovauja majoras Dwayne’as S. Milburnas. Kartu su 1963 m. įkurtu JAV Sausumos pajėgų Europoje choru tai yra trečioji didžiausia JAV kariuomenės muzikinė organizacija ir žinomiausias JAV kariuomenės muzikos ambasadorius Europoje.

Orkestro struktūra – daugialypė, suformuota įvairių koncertinių kolektyvų: koncertinis ir maršinis iškilmių orkestrai, kareivių choras, ceremonialinis orkestras, populiariosios muzikos grupė, diksilendo grupė, džiazo ansamblis, varinių ir medinių pučiamųjų instrumentų kvintetai įspūdingai dera, koncertuodami grupėse ar solo koncertuose. Visi muzikantai ir atlikėjai – garsių JAV aukštųjų muzikos mokyklų ir konservatorijų absolventai, muzikos profesionalai ar pedagogai.

Kasmet daugiau nei 200 koncertų rengiantis orkestras laukiamas Europos, Vidurio Rytų, Šiaurės Afrikos šalių žiūrovų. Atliekamų muzikos kūrinių paletė ypač plati – ir klasikos, ir šiuolaikinių autorių muzika kuria puikią dermę. Kaskart maloni staigmena ir pagarbos ženklas – koncerto metu skambantys ir aplankytos šalies kompozitorių autoriniai kūriniai.

Muzikologai teigia, kad Karlo L. Kingo maršus atlikti gana sudėtinga, JAV jie priskiriami aukšto sudėtingumo (4–5 laipsnių) kūriniams.

Orkestro muzikantų profesionalumas maloniai nustebino jau suskambus pirmiesiems legendinio JAV maršų kūrėjo Karlo L. Kingo (1891–1971) „Invictus March“ (1921 m.) akordams. Žiūrovų nuostabai dirigentas atskubėjo atlikėjams vieniems tęsiant muzikinę kelionę. Beje, vakaro metu orkestro vadovui majorui Dwayne’ui S. Milburnui talkino ir dirigentai – vyresnysis leitenantas Tayloras Criswellas, viršila Richardas Chapmanas. Įvadinio maršo autorius kompozitorius Karlas L. Kingas parašė daugiau nei 300 kūrinių – galopų, valsų, uvertiūrų, serenadų, net 188 maršus. Viso pasaulio cirko arenose skamba jo žymusis „Barnum and Bailey‘s Favorite“ (1913 m.) Muzikologai teigia, kad Karlo L. Kingo maršus atlikti gana sudėtinga, JAV jie priskiriami aukšto sudėtingumo (4–5 laipsnių) kūriniams.

JAV Sausumos pajėgų Europoje orkestrui diriguoja majoras Dwayne’as S. Milburnas

Italų kompozitoriaus, garsaus operų meistro Amilcare Ponchielli (1834–1886) divertismento dviem klarnetams ir fortepijonui (pagal Applerio aranžuotę) „Il Convegno“ („Susitikimas“, 1853 m.) solo partijas klarnetu virtuoziškai atliko štabo seržantas Rommelis Agatepas, seržantas Arthuras Lukomyansky. Rečitatyvų perėjimus, ramius dialogus, svajingą melancholišką minorą keičiantys stretta epizodai kūrė sudėtingą, tačiau nepriekaištingai išpildytą muzikinį audinį.

Įdomu, kad italų kompozitoriaus kūryboje sutinkame ir lietuvišką natą – 1874 m. sukurtą ir kritikų palankiai sutiktą operą „I Lituani“ („Lietuviai“) po dešimties metų, tiesa, kitu pavadinimu, išvydo Sankt Peterburgo publika. 1884 m. lapkričio 20 d. įvyko operos „Aldona“ premjera.

Romantines nuotaikas skaido „Žvaigždžių karų“ motyvai, ekspresyvus Johno Townerio Williamso (g. 1932) „Scherzo for X Wings“ (pagal Lavenderio aranžuotę) skraidina visatos keliais. Vienas žymiausių JAV kompozitorių per šešis dešimtmečius trunkančią karjerą sukūręs garso takelius garsiems kino filmams pelnė penkis „Oskaro“ apdovanojimus (nominuotas net 48 kartus!), keturis „Auksinio gaublio“, 21 „Grammy“.
Vieno originaliausių JAV kompozitorių, chorinės muzikos kūrėjo ir dirigento Erico Whitacre’io (g. 1970) „Cloudburst“ pasikvietė lietingą dieną vidun.

Nutolsta erdvių kovotojai, auditorija suklūsta – liejasi ramūs akordai, iškilmingumo teikia orkestro atlikėjų niūniavimas, kelių taktų tarimas balsu, vis stiprėjantis iki crescendo, lyg galingo verpeto, suplaukiančio iš atskirų instrumentinių grupių. Ir vėl – lyg vieniša melodija, lyg atodūsis, lyg lašų fuga – dirigentas spragteli pirštais, garsai nuvilnija, abipus scenos – subtili lietaus šneka. Nudunda griaustinis… Vieno originaliausių JAV kompozitorių, chorinės muzikos kūrėjo ir dirigento Erico Whitacre’io (g. 1970) „Cloudburst“ pasikvietė lietingą dieną vidun…

Ne tik mažiesiems klausytojams skamba Percy Graingerio (1882–1961) „Children‘s March“ („Vaikų maršas“). Sukurtas 1919 m., šis muzikinis šedevras garsėja lanksčia instrumentuote – jį puikiai gali atlikti ir nedidelis medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas, pritariant dviem fortepijonams, ir simfoninis orkestras (be styginių instrumentų grupės). Muzikos žinovai teigia, kad labiau nei kituose kariniams orkestrams rašomuose kūriniuose liberaliau naudojami tokie instrumentai kaip anglų ragas, bosinis klarnetas, saksofonai, fagotai.

Tarp įvairių renginių 2011 m. lapkritį vienas plakatas į premjerinį kompozitoriaus Vieto Cuongo (g. 1990 m.) kūrinio „Sound and Smoke“ atlikimo koncertą kvietė J. W. Goethe dramos „Faustas“ eilute: „Jausmai yra esmė. Žodžiai tėra garsas ir migla…“ Leitmotyvu pasirinktas teiginys viso kūrinio metu transformuoja, jungia, perkeičia įvairių instrumentų grupių atliekamas temas. Muzikinės parafrazės atsiranda ir slopsta taip pat greitai kaip garsas ir migla.

Nuskambėjo ir bažnytinės muzikos šedevras, vienas paskutinių iš rusų kompozitorių, kūrusių sakraliąją muziką, choro dirigento ir pedagogo Pavelo Česnokovo (1877–1944) 1912 m. parašytas chorinis kūrinys „Salvation is created“ (Cпасение coдeлaл еси посреде земли, Боже. Аллилуия). Originalus pavadinimas rusų kalba skamba kaip 74 Psalmės eilutė, yra Komunijos himnas. Imperinės Rusijos kompozitorius, sukūręs per 400 sakralinės muzikos chorinių darbų, patyręs represijas po 1917 m. perversmo, giliai išgyveno priverstas pasirinkti sekuliariosios muzikos kryptį. Epochų virsmą ženklino ir 1931 m. sugriauta Kristaus Gelbėtojo cerkvė (Кафедральный соборный Храм Христа Спасителя), kurios chorui kompozitorius dirigavo.

Ypatingose bažnyčių, koncertų salių erdvėse atliekama Choralinė fantazija šįkart jautriai skambėjo ir kamerinėje aplinkoje, tačiau galingas, griausmingas finalinis „fortissimo“ sklido toli toli į erdvę.

Puikia dovana auditorijai tapo Lietuvos kompozitoriaus, dirigento, LMTA doc. Kazio Daugėlos (g. 1960) maršo „Tėvynė šaukia“ (1998 m.) ir Choralinės fantazijos Šv. Kazimiero choralas (2011 m.) emocionalus, profesionalus atlikimas. Regis, pačias sielos gelmes pasiekė tiek kartų šaltuose bunkeriuose, kalėjimų rūsiuose niūniuota melodija: „Sūneli, Tėvynė tave šaukia, ir vėl bus laisva Lietuva“, – šiam maršo motyvui žiūrovai pritarė iš visos širdies. Ypatingose bažnyčių, koncertų salių erdvėse atliekama Choralinė fantazija šįkart jautriai skambėjo ir kamerinėje aplinkoje, tačiau galingas, griausmingas finalinis fortissimo sklido toli toli į erdvę…

Koncerto metu nestigo populiarių nuo pirmųjų muzikos taktų atpažįstamų melodijų – subtiliai atlikta žymioji Duke’o Ellingtono džiazo kompozicijos „Caravan“ (1936 m. ) versija kino filmui „Whiplash“ („Atkirtis“, 2014 m.). Iš salės gilumos ateinantys choro solistai – seržantai Tierra Marlow, Jamesas Motzas, Jeremy Farnworthas kartu su choro grupe dovanojo klausytojams Paulo Mc. Cartney (g. 1942) „Golden Slumbers“, Freddie Mercury (1946–1991) „Somebody to Love“, Marcuso Mumfordo (g. 1987) „I Will Wait for You“ (Shomo aranž.), Adamo Gorbo (g. 1958) „Awayday“.

Griausmingos ovacijos lydėjo bisui parinktą JAV kompozitoriaus ir dirigento, maršų karaliaus Johno Philipo Sousos (1854–1932) legendinį „The Stars and Stripes Forever“ – nacionalinį JAV maršą. „Dievas buvo šio kūrinio įkvėpėjas!“ – nedvejodamas sušuko kompozitorius, amžininkų paklaustas apie genialios melodijos atsiradimą. Sukurtas, kaip pasakojama, 1896-ųjų šv. Kalėdų dieną, garlaiviui artėjant link Amerikos krantų, perteikia autoriaus Tėvynės ilgesį, nerimą dėl taikios visos žmonijos ateities, drauge – ir pasididžiavimą sava tauta bei valstybe.

Gęsta šviesos, išeinantiesiems orkestro dirigentai tiesia rankas, atsisveikina iki būsimų susitikimų… Sukurtas taurus nuoširdumas, vienijanti bičiulystė nematomais saitais nupynė pasitikėjimo, bendrystės audinį. Erdvę
sergintis Muzikinis kupolas, regis, neįveikiamas jokios grėsmingos jėgos…

 Aprašė Kristina Savickytė-Giedraitienė