Pristatyta naujausia K. Daugėlos knyga „Medžioklei – Valio!“

2015 m. gruodžio 20 dieną Vilniaus komtūrijoje buvo pristatyta kompozitoriaus Kazimiero Daugėlos naujusia knyga „Medžioklei – Valio!“

Apie šv. Kazimierui skirtus kūrinius ir fantaziją „Šv. Kazimiero choralas“

Kazimieras Daugėla – vienas aktyviausių šv. Kazimiero ordino narių, garsinąs šv. Kazimiero vardą naujausiu iš bene 30-ies žinomų kūrinių, susijusių su šv. Kazimiero vardu. Įsimintini – XVIII a. italų kompozitoriaus Alesandro Skarlačio Oratorio de San Casimiro, re di Polonia („Šv. Kazimieras Lenkijos karalius“), JAV kompozitoriaus Dariaus Lapinsko opera „Magnus Dux“. Lietuvoje, kurioje nebuvo sukurta tiek kūrinių, kaip JAV išeivių iš Lietuvos aplinkoje, išpopuliarėjo Miko Vaitkevičiaus „Šv. Kazimiero mišios“, skirtos jauniesiems atlikėjams bei 2012 m. Daugėlos sukurta fantazija „Šv. Kazimiero choralas“.

Fantazijoje „Šv. Kazimiero choralas“ įkomponuota poeto Antano Strazdo (1760-1833) giesmė „Pulkim ant kelių“, kuri išliko labai populiari ir iki šiol atliekama pamaldų metu Lietuvos bažnyčiose. Šio kūrinio, skirto pučiamųjų instrumentų orkestrui, vargonams ir chorui premjera įvyko Rygoje, šv. Domo katedroje. Kūrinys skambėjo ir koncerte JAV, Munsone (2013 04 19), Azusa Pacific (Kalifornija) universiteto simfoninio orkestro koncerto programoje greta J. S. Bacho, A. Chačaturiano, K. Orffo kūrinių. (Dirigavo Brajenas Ramirezas (Bryen Ramirez). Spausdintoje koncerto programoje buvo plačiai pristatyta Šv. Kazimiero biografija, jo kilmė ir reikšmė Lietuvai, atspausdintos „Pulkim ant kelių“ giesmės natos su į anglų kalbą išverstais žodžiais, kuriuos giedojo bažnyčioje besimeldžiantieji. Susidomėjimą kūriniu paskatino galbūt ir tai, kad viena Los Andželo bažnyčių turi Šv. Kazimiero vardą, kaip ir Pensilvanijos lietuvių bažnyčia, yra pastatyta 1862 m..

Kūrinys įvairių orkestrų buvo atliktas Gargždų bažnyčioje („Trimitas“, 2014 05 04), Valdovų rūmų kieme („Trimitas“, 2015 07 01), koncertuose šv. Jonų bažnyčioje (VU pučiamųjų orkestras), šv. Kazimiero bažnyčioje („Senjorų“ orkestras, 2015 03 08), LMTA Didžiojoje salėje (LMTA Big bendo orkestras, 2015 04 01), Vokietijoje, to paties kolektyvo atliekamas jaunimo orkestrų festivalyje 2015 04 30), Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje (Lietuvos kariuomenės orkestras, 2015 05 03), Šv. Domo katedroje Rygoje 2015 12 09, Daugėlos autoriniame koncerte, diriguojant pačiam autoriui jaunimo orkestrui „Auseklītis“. Šio orkestro 40-mečio koncerte, beje, skambėjo M. K. Oginskio, J. Naujalio, M. K. Čiurlionio, J. Kačinsko, E. Balsio, K. Daugėlos kūriniai, tarp kurių dar ir pastarojo siuita „Metai“ su latvišku K. Donelaičio poemos „Metai“ tekstu. Beveik visuose koncertuose, vykusiuose Lietuvoje, fantaziją „Šv. Kazimiero choralas“ dirigavo pats autorius.

Lietuvių kultūros istorijos pėdsakais

Kompozitorius, dirigentas, instrumentininkas Kazimieras Daugėla yra parengęs per 700 muzikos partitūrų pučiamųjų orkestrų kolektyvams, daugelis jo kūrinių yra spausdinami užsienio šalių leidyklose. Daugėla aktyviai prisideda prie lietuvių muzikinio palikimo sklaidos užsienio šalyse. M. Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ partitūra kompozitoriaus 250-ųjų gimimo metinių proga 2015 m. išspausdinta Vokietijoje, išleistas ir kūrinio audio įrašas (groja Bundestago orkestras). Daugėla jubiliejiniais metais daug dėmesio skyrė Oginskio muzikiniam palikimui, dalyvavo keliose tarptautinėse konferencijose. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Mykolas Kleopas Oginskis. Asmenybė ir epocha“, vykusioje Valdovų rūmuose jis skaitė pranešimą „Ir vienas kūrinys gali išgarsinti kompozitorių (Mykolo Kleopo Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“)“. Įtvirtindamas Plungės, kaip ilgamečio muzikinės kultūros tradicijų židinio įvaizdį, puoselėjantį kunigaikščio M. Oginskio ir kompozitoriaus K. Oginskio muzikines tradicijas, XII-am tarptautiniam pučiamųjų festivaliui Daugėla aranžavo „Žemaičių maršą“, kurį atliko visi šventės orkestrai.

Medžioklė ir muzika

Medžioklė Europos kraštuose nuo seno buvo ne vien tik maisto atsargų užsitikrinimo, pramogų, bet ir senos kultūrinės tradicijos reiškinys, apaugęs ritualais, susijusiais su muzika. Neabejotina, kad ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, o ir anksčiau gyvavusios didžiūnų medžioklės tradicijos, tęsusios krašto gyventojų tradicijas, nesiskyrė nuo kitų šalių medžioklės tradicijų. Į medžiojamus gyvūnus žvelgta su derama pagarba, jie pagarbinami pasirinktais kiekvienai progai signalais.

Pristatydamas savo knygą, kurioje supažindinama su visa įvairiarūše Lietuvos miškų fauna, kurios kai kurie atstovai įtraukti ir į Raudonąją knygą, autorius Daugėla pateikia kiekvieno gyvūno, paukščio, žvėries nuotrauką, jo rūšies lotyniškąjį pavadinimą, išsamų gyvensenos aprašą ir… jam pagarbinti, pradedant medžioklę, skirtą medžioklių signalą, kurį, pasitelkęs etninės muzikos palikimą, savo fantaziją ir gyvuojančias naudojamų medžioklės signalams išgauti varinių pučiamųjų instrumentų grojimo tradicijas, sukūrė pats Daugėla.

Pristatydamas knygą, autorius pateikė Vokietijoje populiarių, prieš medžioklę dūduojančių, pučiančių medžioklės ragus, orkestrų, kuriuose groja ir moterys, vaizdo įrašų. Daugėlos knygoje pateiktus muzikinius signalus vaizdo įraše demonstravo jaunas muzikantas Vyšniauskas, kuris paaiškino, kaip išgauti garsą netemperuoto derinimo instrumentais.

Įspūdingiausia buvo tai, kad Kazimieras Daugėla daugiau nei šimto puslapių knygą ne tik parašė, sukūrė kelias dešimtis medžioklės signalų, knygą papildė jų įrašų disku, bet ir tai, kad pats leidinį maketavo ir sukūrė jam viršelį…

„Medžioklei–VALIO!” išleido Lietuvos medžiotojų sąjunga, o pirmąkart ji buvo pritatyta Šv. Huberto, medžioklės globėjo dieną Troškūnų bažnyčios parapijoje.