Kūnas ir siela gydoma virpesiais

2008 m. Vasario 28 d. Šiauliuose viešėjęs ir skaitęs paskaitą apie akustiką fizikas ir muzikas Edvardas Jonas Eismontas, buvęs šiaulietis, dabar labiau žinomas užsienyje nei Lietuvoje. Pagal jo sukurtą spektrografinės analizės metodą, įrašius žmogaus balso virpesius, viso kūno fiziniai ir psichosomatiniai negalavimai diagnozuojami per keliolika minučių. Jau baigiama kurti programa, kurios pagalba virpesiais bus galima gydyti žmogų.

Kas rytą — po stiklinę savęs

E. J. Eismontas sako per mėnesį išsigydęs visus savo kūno negalavimus — gerdamas po stiklinę „savęs sveiko“. Ir nieko stebuklingo čia nėra, šį metodą mokslininkas vadina jau netolimos ateities medicina.

Pasak E. J. Eismonto, kiekvienas mūsų kūno organas generuoja tam tikro dažnio akustinius virpesius, kiekvienas sveikas organas turi ribinį dažnį. Pavyzdžiui, širdies ribinis dažnis yra 4,2-4,8 Hz, plaučių — 2,6–4,5 Hz, smegenų — 20-30 Hz (arba virpesių per minutę). Jei organas serga, dažnis ir amplitudė kinta. Ir tai matyti spektrogramoje kompiuterio ekrane. Taip be jokių intervencijų į žmogaus organizmą galima atlikti pilną organizmo būklės diagnostiką.

Ir tai dar ne viskas. Fizikas kartu su savo komanda jau baigia kurti metodą, kaip, atstatant idealius organų virpesius, pagydyti žmogų. Pats ponas Edvardas šį metodą jau naudoja. Nustatęs savo, 57-erių metų vyro, akustinę spektrogramą, mokslininkas kompiuteriu atstatė savęs idealiai sveiko ir jauno virpesius.

Šiais virpesiais ir savo sukurta atstatomąja (gydomąja) muzika pakrovė šaltinio vandenį, jį užšaldė specialioje talpoje, vėl atšildė ir gėrė po stiklinę vandens visą mėnesį. Anot E. J. Eismonto, mokslui yra žinoma, kad atšildyto vandens klasterinė molekulių struktūra keičia poliarizacijos kampą bei „netenka“ informacijos.
„Jūs paskui geriate tarsi savęs idealiai sveiko virpesius“, — komentuoja fizikas. Po mėnesio ponas Edvardas pakartojo tyrimą — jo spektrograma buvo kuo puikiausia, o gydytojai, atlikę visus įmanomus klinikinius tyrimus, nustatė, kad visi jo organai veikia, kaip 15 metų paauglio. „Šis metodas veikia tarsi jaunystės eliksyras. Jei nežiūrėtum į veidrodį“, — juokauja ponas Edvardas.

Tačiau, anot jo, mokslininkai linkę viską pertikrinti keletą kartų, todėl jis jau susitaręs dar kartą atlikti visus klinikinius tyrimus. Privalo stebėti, ar atstatydamas visas ląsteles, kartais neatstato ir vėžinių, jei ju yra.

Kuria gydomąją muziką

E. J. Eismontas jau dvidešimt metų kuria gydomąją muziką: viena atstato žmogaus virpesius, ramina, šalina depresiją, kita — valo organizmą nuo susikaupusių druskų, atstato stuburo veiklą, trečia veikia visus energetinius žmogaus centrus.

Autorius aiškina, kad muzika kuriama maksimaliai stebint jos poveikį organizmui pagal išskaidytą dažnį. Pavyzdžiui, kūrinys „Vis vitalis“ („Gyvybės jėga“) priduoda energijos ir netgi didina potenciją. Ši kompaktinė plokštelė netgi buvo praminta muzikine viagra.
Autoriaus gydomosios muzikos įrašai žinomi nuo Australijos iki Amerikos. Ponas Edvardas džiaugiasi savo tyrimuose suderinęs fiziko ir muziko profesijas. Vyresnės kartos klausytojai puikiai mena dainas „Penkiasdešimt metų — kelio vidurys“, „Laiškas motinai“. Tai E. J. Eismonto sukurtos dainos, kompozitorius prisidėjo prie dalies dainininko A. Lemano ir kitų dainininkų repertuaro.

Mocartas, pjūklas ir lietus

Ponas Edvardas įsitikinęs, kad muzika pranoksta visas kitas meno sritis kartu sudėjus. Bent jau pagal poveikį žmogaus organizmui. Mokslo (amerikiečio muzikos tyrinėtojo Dono Kempbelo) įrodyta, kad labiausiai žmogaus organizmą veikia Mocarto muzika. Ji — pati universaliausia. Tyrinėjant šio genijaus kūrinių spektrogramas, pasak pono Edvardo, matyti, kad jo kūryba itin harmoninga ne tik muzikine, bet fizikine, somatine prasmėmis.

E. Eismonto tyrinėjimų objektas — ne tik įvairių kompozitorių kūriniai, bet ir gamtos bei technikos skleidžiami garsai. Visiems žinoma, kad natūralūs gamtos garsai mus veikia teigiamai, o techninis triukšmas — neigiamai. Tačiau mokslas, praplėsdamas žinias, anot fiziko, ir čia gali labai pagelbėti žmogui.
Vienoje statybinių medžiagų gamykloje, buvo pastebėta, kad čia dirbantys žmonės po metų antrų suserga širdies aritmija. Į gamyklą buvo kviečiami įvairūs ekspertai, mokslo žmonės, tačiau priežastis nesurasta. „Pamatavę garso stiprumą ir išskaidžiamą dažnį, radome vieną dažnio sudėtinę dalį, kuri ir sukėlė tuos negalavimus. Šis negalavimų šaltinis slypėjo jungtyje tarp variklio ir staklių. Tai pašalinus, problema visam laikui dingo“, — pasakojo E. J. Eismontas.
Mokslininko kolekcijoje — įvairių garsų ir triukšmų spektrogramos. Jas tyrinėdamas E. J. Eismontas nustatė, kad žmogaus širdžiai ir kvėpavimo takams pats palankiausias yra perkūnijos garsas. O pats turtingiausias gamtoje yra lietaus garsas — šis atradimas nustebino ir patį mokslininką bei jo kolegas. Lietaus garsas labai teigiamai veikia nervų sistemą, inkstus, prostatą, potenciją, gerina moterų savijautą menopauzės metu.
Ateities medicina

E. J. Eismontas jau baigia kurti keturiomis kalbomis įrašytą rytinę meditaciją, užsibaigiančia iš daoizmo paimtais garsais O-I-A-E-O-II-JIE. Mokslininkas tikina: kai ryte ištaria tuos garsus, jį lydi jėga visą dieną. „Įsivaizduokite, po penkerių-dešimties metų ištariate ryte garsiai tokius garsus, ir aparatas jums balsu sako: „Gerbiamasis, jūs vakar persivalgėte, jums dabar reikėtų daryti taip ir taip“, — piešia netolimą ateitį E. J. Eismontas.
Šiuo metu fizikas kartu su žinoma dainininke Veronika Povilioniene kuria lietuviškas mantras. Ponas Edvardas teigia peržiūrėjęs daugybę liaudies dainų spektrogramų ir išrinkęs labiausiai veikiančias ir gydančias žmogaus organizmą. Anot jo, junginys JIE apie žmogaus psichologinę ir dvasinę būklę parodo daugiau, negu universalusis OM ar AUM.
„Tai — dalis ateities medicinos“, – sako E. J. Eismontas. Muzikos ir garsų terapija užsiima vis daugiau mokslininkų visame pasaulyje. Tai Prancūzijoje dirbantys profesoriai Alfredas Tomatis ir Jegoras Reznikovas, daktaras J. Petrovas Rusijoje ir japonas Inoje Kijoši. Unikalią programą, kaip, įrašius kūdikio verksmą, atrasti skausmo šaltinį, sukūrė Brazilijos mokslininkai.

Tačiau, anot E. J. Eismonto, paprastai tokie tyrimai nėra plačiai skelbiami žiniasklaidoje ir sunkiai prasimuša kelią į plačiąją mediciną, nes šis mokslas suduotų smūgį galingai farmacijos pramonei, kuri, kaip žinia, labai pelninga.
„Bet ateis laikas, anksčiau ar vėliau…“, – tiki mokslininkas, dabar daugiau laiko praleidžiantis užsienyje, negu Lietuvoje. Jis skaito paskaitas kolegoms fizikams ir gydytojams, jo diagnostikos metodą jau taiko latviai, estai, suomiai, pardeda naudoti ir gydytojai Lietuvoje.

„Tenka apgailestauti, kad Lietuva gali būti tarp paskutiniųjų“, – sako E. J. Eismontas.

„Viskas yra virpesiai“, — tikina mokslininkas E. J. Eismontas (Jono Tamulio nuotr.)

Apie E. J. Eismontą:

Fizikas,muzikas, kompozitorius, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos signataras, Lietuvos muzikų sąjungos narys, Šv. Kazimiero ordino įkūrėjas ir Didysis Magistras.

Dirba akustinės fizikos, ypatingai garso analizės, srityje. Kelių mokslinių išradimų autorius (Elektromagnetinių laukų nustatymas metodika EL–A1,sveikatos būklės diagnostika spektrografinės analizės programa SBSA, žmogaus gyvybinių funkcijų atstatymas, naudojant jo paties nuskaitytus ir apdorotus virpesius metodu SA–V2, garso analizė metodu GA — 2004 ir kitų).

Gimė ir mokėsi Šiauliuose, kelių ansamblių įkūrėjas, populiarių dainų autorius.

Aprašė Nijolė Koskienė