Neišmanymo pikas
Kasmet Vilniaus Arkikatedros aikštėje vyksta gana daug viešų renginių – koncertų. Vieta ta pati, keičiama tik pozicija. Scena dažniausiai būdavo prie varpinės ar prie paminklo. Neseniai vykęs koncertas šokiravo daugelį. Scena (aišku ir visa garso stiprinimo aparatūra) buvo įrengta prie pat Arkikatedros. Kaip teigė tikintieji – koncertų metu mišios būna labai „smagios“. Isivaizduokite – Pakylėjimo metu garsiai skambančią „Čigono dainą“. Kai kam tai gal ir juokinga, deja…
Dar daugiau. Šiais metais koncertui buvo reikalinga galinga elektros gamybos įranga, todėl trys dideli sunvežimiai stovėjo mažesniu nei metro atstumu iki Arkikatedros Karališkosios koplyčios.
Tai maždaug trys metrai nuo mūsų Globėjo, šv. Kazimiero palaikų. Jų sukeltas triukšmas ir vibracija aiškiai buvo jaučiami Koplycioje.
Šv. Kazimiero ordino mokslininkai, vadovaujant pačiam D. Magistrui naujausia technologine įranga padarė tyrimus. Jų rezultatai šokiravo. Mašinų sukeltas triukšmas, sklisdamas pro Arkikaterdos sieną, rezonuoja ją. Kad tai vyksta matome pav. 1,2.
Virpesys Koplyčioje buvo stipresnis ir platesnio spektro (tai rezonanso sukelti neharmoniniai virštoniai) nei lauke. Visa tai aiškiai parodo, kad tai labai kenkia ne tik koplyčiai, bet ir visai arkikatedrai, o ypač rūsiams.
Teigiama, kad Arkikatedra yra mūsų visų. Tai tiesa. Bet tie, kas davė leidimą taip arti jos įrengti sceną, matyt, mąsto kitaip – mūsų visų ir niekieno. Sovietiškai.
Nors sovietmečiu tokie dalykai būtų neįmanomi. Buvo, matyt, kas išmano apie panašių veiksmų galimas pasekmes.
Ordino mokslo skyrius
