Aldonos Dziskienės poezijos rinktinė „Pilnatis“
2007 m. gegužės 1-ąją Vilniaus komtūrijos nariai susirinko į šventišką renginį, kurio „kaltininkė“ – Ordino narė, poetė Aldona Dziskienė, kuri išleido jau vienuoliktąją savo knygą. Rinktinėje „Pilnatis“ sudėta pastarojo dešimtmečio lyrika. Aldona savo posmuose išaukština svarbiausias dvasines gyvenimo vertybes – meilę tėviškei, Tėvynei, gamtai, kalbai, žadina tautos atmintį, aukština draugystės jausmus, žodį įtaisydama prakilniame soneto rūbe.
Šventiška popietė vyko su paslapties ženklu – knygos nematėme, bet žinojome, kad ją išvysime po to, kai išklausysime susirinkusiųjų skaitomus posmus iš anksčiau išleistų Aldonos rinkinių, kuriuos turime savo namų bibliotekėlėse. Susirinkimo pradžiai filosofinės rimties suteikė šv. Kazimiero ordino D. Magistro Edvardo Jono Eismonto pamąstymai apie Pradžios paslaptį ir žmogaus gyvenime nenuspėjamai atsiskleidžiančias jo prasmingos veiklos apraiškas.
Sofijos Jonaitytės atlikta V. Juozapaičio daina „Obelėlė“ J. Marcinkevičiaus žodžiais irgi tapo paslaptinga būsimos poezijos skaitymų remarka – poetai nesensta, jų dvasia skraidina ir juos, ir aplinkinius į dvasinio grožio pasaulį…
Prisiminimais apie Aldonos knygos atsiradimą dalijosi jos gyvenimo draugas Anatolijus Dziska. Aldonos eilės iškilniai ir įkvėptai skambėjo dailininkės ir režisierės Angelės Fišaraitės-Šakalienės, Zitos Čepulytės, Vidos Prekerytės, Petro Juodelės ir kitų skaitomos. Vieną gražiausių Aldonos Dziskienės sonetų, skirtą šv. Kazimierui, muzikos kalba perskaitė D. Magistras E. J. Eismontas – įrašytą DVD formate, skambančią Vilniaus paminklų, gamtos fone šią mūsų Globėjui skirtą giesmę klausėme nebe pirmą kartą, ir vėl atrasdami joje dar nepastebėtų gilios prasmės momentų. O tuomet jau galėjome paimti į rankas ir naująją Aldonos knygą „Pilnatis“, kurią ji padovanojo savo bičiuliams.
