Emilijos eilės, kaip ir jos paveikslai – kupinos spindesio
Viena jauniausių Šv. Kazimiero ordino Vilniaus komtūrijos narių Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė 2011-ųjų vasario 16 d. surengė poezijos ir muzikos popietę. Kamerinėje aplinkoje jaudinančiai skambėjo Emilijos eilės, kurias ji skaitė pati, o kai kurios, Egidijaus Mažinto apvilktos muzikos rūbu, išryškėjo kaip tobuli dainuojamosios poezijos tekstai, kuriuose mirgėjo gamtos motyvai, visų dailininkų mekos – Paryžiaus Monmartro vaizdiniai, spalvų paletės grožis, papuoštas gitaros, palydinčios įspūdingą stiprų ir lankstų Egidijaus Mažinto balsą, garsų.
Susirinkusieji susipažino ir su Emilijos tapybos darbų albumu. Iš karto krito į akis, jog tai ypatinga, nematyta tapyba. Vertikalios linijos tarsi prabėgusių metų istorijos skraistė dengia Vilniaus bokštus, senamiesčio gatveles, Barboros Radvilaitės atvaizdą. Paveiksluose ne mažiau svarbūs ir palydintys jų tematiką užrašai – Vilniaus, kaip sostinės įkūrimo, Barboros, vainikuotos Krokuvoje ir kiti.
Vilniaus komtūrijos nariams buvo smalsu gyvai pamatyti Emilijos paveikslus parodoje, kuri buvo atidaryta vasario 11 d. Alantos dvare. Emilija čia taip pat skaitė savo eiles, kurias palydėjo jos pakviesto kolegos Ričardo trapus kanklių stygų ir gitaros skambesys.
Kaip sakė pati Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, tai buvo jos 40-oji personalinė ir 222-oji paroda, kuriose ji dalyvavo iki šiol.
Dailininkė Emilija Gaspariūnaitė nuo 1984 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus tapytojų sekcijos narė, Lietuvos akvarelistų grupės Aqua-12 narė, LDS moterų dailininkių draugijos narė. Parodose ji dalyvauja nuo 1968 metų. Jos darbai eksponuojami Panevėžyje, Pasvalyje, Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėje mokykloje. Dailininkė dalyvavo parodose Rusijoje, Sankt Peterburgo centriniuose dailininkų rūmuose, Baku (Azerbaidžanas). Lietuvoje ji organizavo tarptautinius tapybos plenerus „Juozui Zikarui – 110“, „Juozui Zikarui – 115“ (1996), „Juozui Zikarui – 120“ (2001), „Juozui Zikarui – 125“ (2006), vadovavo skulptoriaus Juozo Zikaro fondui. Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės mokyklos mokiniai didžiuojasi 100-u jos tapybos, akvarelės, grafikos, pastelių darbų, kurie patalpinti meno galerijoje.
E. Gaspariūnaitė-Taločkienė 1992 m. dalyvavo Baltijos šalių akvarelės parodoje „Baltijos kelias“ Rygoje, tapybos darbų parodoje Vengrijoje. 1994 m. „Šiaurės forume“ Turku (Suomija), surengė personalinę grafikos ir akvarelių parodą, personalinę akvarelių parodą „Lietuvos spalvos“ Turku miesto galerijoje „KAMPË“ bei Helsinkio universiteto dailės galerijoje. 1995 m. dailininkė dalyvo Tarptautiniame konkurse „VIA VENETO PER L’ARTE“ Romoje (Italija) ir Lietuvos dailininkų kūrybos parodoje Lione (Prancūzija). Nuo 1996 m. ji rengė autorines parodas Anykščių koplyčioje, Dusetų galerijoje, Zarasų kraštotyros muziejuje. 2001 m. dalyvavo Baltijos šalių akvarelės meno trienalėje „Ryga – 2001“ (Latvija), Tarptautiniame plenere „Trakai – akvarelėse, piešinyje, pastelėse“. 2003 m. buvo surengta jos personalinė paroda „Langas“ Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Vilniuje.
Dažnai dailininkė apdovanojama atminimo ženklais, diplomais. Štai tarptautinėje akvarelės meno parodoje „Klaipėda – 03“ už akvarelių ciklą „Moters kelias“ ji apdovanota diplomu. O 2004 m. tarptautinėje akvarelės meno parodoje „Spalva, popierius, vanduo“ Plungės žemaičių muziejuje – diplomu už akvarelių ciklą „Langai“, „Oranžinis kelias“, „Ritmas“. Tapybos darbais pasipuošė ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerija.
2005 m. liepos 6 d. Radvilų rūmuose (Lietuvos nacionalinis muziejus) vaizduojamojo meno parodoje-konkurse „Lietuvos kelias“ E. Gaspariūnaitės-Taločkienės kūriniai „Lietuvos Karaliui Mindaugui – 750“, „Laikas“ I-II d., „Vilties šviesa“ pelnė Teofilio Petraičio I-ąja premiją. Dr. Genovaitės-Kazokienės vaizduojamojo meno fondo ir Australijos lietuvių fondas premijavo kūrinius „Moters kelias“ I-II d., „Geltona, žalia, raudona“, „Šviesa“. Įsimintina Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje surengta paroda „Sugrįžę paveikslai“, skirta dailininkės 60-mečiui.
Ta proga įžymi dailininkė buvo apdovanota ir Šv. Kazimiero ordino raštu bei specialia pagarbos juosta.
Kiekvieni metai dailininkę paskatina vis naujų kūrybos parodų rengimui. Ji nuolat dalyvauja tarptautinėse parodose, vietinėse parodose „Arkos “galerijoje, Vilniaus Radvilų rūmuose, dailininkų plenere Nidoje, Vilniaus rotušėje, Klaipėdoje, Kauno paveikslų galerijoje, Panevėžio dailės galerijoje.
Spausdinamos ir Emilijos eilės, kurios visada papuošia Paįstriečių kūrybos almanachus.
Dailininkė-poetė ar poetė-dailininkė? Istoriniai motyvai, poetinis pasakojimo turinys atliepia dabartinį postmodernizmo ir patį naujausiąjį – neomodernizmo stilių taip natūraliai, kad pamąstai – kaip gi dailininkė jaučia tą laiko bėgsmą, stilių virsmą ir kaip gi suranda savitą, originalų linijinės tapybos braižą, kupiną minimalistinio virpesio, tarsi laiko šydu pridengiančio istorinių monumentų neblėstančią jėgą?
