Pro Patria – Liaudies daina gydo

Vasario 22 dieną Mokytojų namų Sveteinėje malonus šurmulys – Šv. Kazimiero ordino nariai susitiko su lietuvių liaudies dainų atlikėja Veronika Povilioniene. Ordinas įgyvendino dar vieną gražų projektą – savo mokslinėje laboratorijoje spektrografinės analizės metodu GA M1 atrinko pluoštelį garsios atlikėjos dainų: „Ankstų rytą kėliau“, „Sukie verpeto“, „Rūta žalioj“, „Saulala sodina“, „Vai teka, bėga“, „Žoliam beržy“ ir kt. Vakaronėje taip pat buvo Pristatyta liaudies dainų kompaktinė plokštelė „Gyvensim“.

Šios Veronikos atliekamos dainos atrinktos neveltui – jose daug garsinių junginių, semų, teigiamai veikiančių žmogaus sveikatą, daug lyrinių herojų ryškiai juntamų emocijų, gamtos garsų, kurie sustiprina teigiamą poveikį žmogaus psichosomatikai.
Ne šiaip sau dainininkė Veronika prisiminusi pateikė ir vieną pavyzdį, kuris tik patvirtina tai, kad liaudies daina gydo. Sykį pas vieną „razumną“ moterį atėjusi kaimynė skundėsi nemiga. Mat ką tik artimą žmogų palaidojusi, negalinti iš sielvarto išbristi. Toji moteris jai patarė: „O tu dainuok, kai tau bloga. Tiesiog imk ir užtrauk liaudies dainą, nesvarbu kokią…“ Ne išsyk patikėjo kaimynė, bet kai nemiga nesiliovė kankinusi, užplėšė dainą, prieš tai uždariusi ne tik langus, bet ir langines. Ir išmiegojo tą naktį saldžiausiu miegu… Tai štai, ką gali daina.

Susirinkusieji sveikino projekto rezultatą – ką tik gimusią kompaktinę plokštelę „Gyvensim“ ir projekto sumanytoją bei globėją Šv.Kazimiero ordino D. Magistrą, kompozitorių Edvardą Joną Eismontą, kurio iniciatyva buvo atlikti dainininkės balso, gamtos ir papildomos muzikos bendra ir lydinčių tonikų analizė.
Gėlėmis bei nuoširdžiais plojimais klausytojai sutiko ir visą vakarą klausėsi unikalaus balso dainininkės Veronikos Povilionienės dainų. Pasiklausę ir patys įsidrasino dainuoti.

Vakaras buvo gyvas ir labai šiltas.

Aprašė Virginija Barštytė