Graži šventė Šiauliuose subūrė miesto šviesuolius

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos pilnutėlėje didžiojoje salėje suplevena tarptautinių konkursų laureatės smuikininkės Rolandos Ginkutės atliekama švelniai įtaigi Juozo Naujalio „Svajonė“. Taip prasideda Šiauliuose istorinė-muzikinė konferencija „Reikia tos Lietuvos“, skirta Šv. Kazimiero ordino nario, Šiaulių miesto Garbės piliečio Alberto Griganavičiaus turiningo gyvenimo 80-mečiui.

Prie J. Naujalio muzikos, jubiliato žodžiais, parašytais apie dar 1989 metais svajojamą Nepriklausomą Lietuvą, prisijungė Ordino narė, aktorė Nomeda Bėčiūtė. „Čia mūsų žemė. Čia mūsų Tėvynės širdis. Iš čia, iš Arkikatedros aikštės, ašarotomis akimis žvelgėme, kaip Gedimino pilies bokšte lyg iš narvo ištrūkusi ir laisvės išsiilgusi paukštė į žydrą padangę vėl kilo mūsų Trispalvė. Čia giedojome Sąjūdžio suvažiavimo vakarą: aikštėje buvo ankšta, o širdis plakė taip lengvai ir pakiliai… Mes laisvi! Tos mintys susipina su vėjo atnešta, o gal tik pasąmonėje suskambusia nuostaba melodija – Juozo Naujalio „Svajone”… Svajonė! Pati gražiausia ir šviesiausia, ji nūnai jau skinasi kelią į realybę! Nebeužtvenksi upės bėgimo!.. Dieve, duok, kad ant Laisvės aukuro daugiau nebedėtume kruvinų aukų. Priimk šventų Mišių auką už atgimstančią kryžių žemę ir palaimink mūsų žingsnius“, – rašė tada A. Griganavičius. Dabartyje palaiminti mūsų žingsnius N. Bėčiūtė pakvietė į sceną Šv. Kazimiero Ordino ir visų šiauliečių nuoširdų bičiulį – J. E. Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį.

Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas kalbėdamas konferencijoje pastebėjo, jog jubiliatas į renginį atėjo pasipuošęs Šiaulių miesto Garbės piliečio ženklu – pasirinko būtent jį iš visų turimų apdovanojimų. Pasidžiaugė pagrindiniu miesto turtu – jo žmonėmis, tokiais kaip A. Griganavičius.

Šv. Kazimiero ordino D. Magistras Henrikas Armoška-Eismontas negailėjo nuoširdžių ir šiltų žodžių ne tik jubiliatui, šiauliečiams, bet džiaugėsi ir susibūrusia ordine Lietuvos šviesuomene, jos įtaka valstybės kultūrai, padėkojo vyskupui ir miesto merui už nuoširdų bendradarbiavimą.

Visi ir visų konferencijoje išsakyti žodžiai buvo gilūs, reikšmingi ir prasmingi. Kitaip ir būti negalėjo. Kalbėjo tų sričių atstovai, kuriose per savo ilgus ir gražius metus reiškėsi jubiliatas – Vysk. Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas SU doc. dr. Aurelijus Veryga (A. Griganavičius yra šio sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkas), Šiaulių Respublikinės ligoninės klinikos direktorius Eugenijus Mikaliūnas (A. Griganavičius – aukščiausiosios kategorijos neurochirurgas), Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Malakauskas (A. Griganavičius – šios Draugijos valdybos narys), Šiaulių universiteto profesorė, literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja, III amžiaus universiteto atstovė Džiuljeta Maskuliūnienė (A. Griganavičius – Dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanas), Samariečių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Genovaitė Karvelienė (A. Griganavičius – šios organizacijos Šiauliuose įkūrėjas ir buvęs ilgametis jos vadovas), Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Saulius Matulis (A. griganavičius – šios parapijos choro ilgametis giesmininkas), TS-LKD Šiaulių skyriaus pirmininkas Tomas Petreikis (A. Griganavičius – Lietuvos Sąjūdžio ir šios partijos narys). Taip pat A. Griganavičius yra Knygnešių ainis, kuria filmus, nuolat rašo straipsnius įvairiems laikraščiams, knygas.

Jo visur tyliai pilna.

Pasiklausai apie jį kalbų ir tada truputį kitomis akimis pasižiūri į šį labai gerai ir įvairiapusiškai pažįstamą žmogų. Pasižiūri ir supranti – niekuo kitu ir negalėjo prasidėti jo jubiliejui skirtas renginys, kaip tik „Svajone“… Ji nebūtų skambėjusi jei mūsų ordino narė Nijolė Prascevičienė nebūtų šios smuikininkės paruošusi. Šventė nebūtų buvusi tokia tauri be LNOB solistės, Šv. Kazimiero ordino narės Sofijos Jonaitytės. Jos balsas toje perpildytoje salėje skambėjo fantastiškai – tai buvo nuostabi jos dovana visiems šiauliečiams. Ypač įtaigiai ir profesionaliai skambėjo Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklo pirmojo nominanto Remigijaus Adomaičio vadovaujamo choro „Dagilėlis“ atliekami sudėtingi kūriniai, kurių klausantis net S. Jonaitytė, prisipažino, negalėjusi sulaikyti džiaugsmo ašarų… Tip pat renginyje profesionaliai skambėjo Sigito Vaičiulionio vadovaujamo kamerinio ansamblio „Ars Vivo“ atlikėjai, Marytės Markevičienės tarptautiniams konkursams ruošiamas šeimyninis broliuko ir sesutės akordeonininkų duetas, Šiaulių Šv. Jurgio parapijos choras.

Gyvenimo sūpuoklės dar smagiai skraidina gydytoją A. Griganavičių tarp to, kas buvo ir to, kas bus: 2006 m. išleido publicistikos (ir ne tik) knygą „Reikia tos Lietuvos“, o 2012 metais, tarmių metais, „sodria Kavarsko tarme“ parašė ir išleido knygą „Kū ašen da atamenu“. Pirmojoje – jo skausmai dėl Lietuvos politikos peripetijų, girtavimo, gimtosios kalbos padėties, sveikatos apsaugos netobulumų… Antrojoje – mieli ir graudūs, kartais ir šiurpūs vaikystės atgarsiai. Prisiminimai… O daktaro žvilgsnis ir žingsnis nukreiptas į rytojų, į ateitį, į naujus jaunųjų valančiukų konkursus, naujus renginius, naujas knygas. Šiaulių komtūrijos vardu kalbėjęs prof. habil. dr. Vytenis Rimkus šmaikščiai pasakė, kad ne tik Albertui Griganavičiui reikia tos Lietuvos, bet ir Lietuvai reikia to A. Griganavičiaus…

Šis Šiaulių komtūrijos šventinis renginys buvo skirtas ne vien daktarui A. Griganavičiui, tai – šventė visiems. Salėje buvo žmonės, su kuriais jubiliatą sieja darbo, įvairiausios visuomeninės veiklos kolegiškumo ryšys, šeimos nariai, klasės draugė iš Krinčino… Visi norėjo pasakyti svarbiausiam iškilmių asmeniui geruosius žodžius. Ant stalo netelpa oficialios, įrėmintos padėkos, gėlės. Pasidžiaugti mielu, ramiu, elegantišku jubiliatu, pagerbti garbingo, nesuvokiamai daug nusipelniusio žmogaus susirinko jo dvasios broliai ir sesės. Prasmingai šioje šventėje suskambėjo perskaityti atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės pirmojo Vadovo Vytauto Landsbergio padėkos A. Griganavičiui žodžiai:

Nuoširdžiai dėkoju Jums už Jūsų gyvenimu kuriamą visų mūsų Lietuvą,
jos stiprinimą švaria kalba, taurinimą skambiomis giesmėmis,
saugojimą blaivybės puoselėjimu,
gynimą aktyviu pilietiškumu.
Tepadeda Jums Dievas!
Ilgiausių Jums metų, daktare…

Daugiau nuotraukų: FOTOGALERIJA – Graži šventė Šiauliuose subūrė miesto šviesuolius.