In memoriam Algirdas Gluodas

Netekome ALGIRDO GLUODO – nuoširdžios ir ryžtingos asmenybės, žmoniškųjų vertybių puoselėtojo, LR Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ ir Šv. Kazimiero ordino Lelijos Garbės ženklo laureato, Šiaulių miesto Verslo šviesuolio, Lietuvos Valdovų rūmų atkūrimo, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ bei daugelio jaunųjų menininkų rėmėjo-mecenato, ilgamečio šokolado fabriko „Rūta“ generalinio direktoriaus, gilaus mąstytojo, šiais metais atšventusio savo 80-metį.

Jis ne tik 1993 metais perėmęs vadovauti „Rūtos“ fabrikui jį iš nugyventos, apleistos, vagiamos įmonės pakėlė iki tvarkingos, pelningos, aukščiausios kokybės produkcijos pasaulinio lygio bendrovės, bet ir jos pelną skyrė Lietuvos kultūros puoselėjimui. Tai padaryti buvo sunku. Štai, kad ir toks epizodas: Iš fabriko buvo įprasta po darbo išsinešti šokolado ar jo ingredientų. Darbuotojams jis pasakė griežtai: „Už bet kokią vagystę bus iš karto atleidžiama iš darbo“. Nuėjęs vėlai vakare, po antrosios pamainos, pamatė, jog kiekvienas darbuotojas ne tik pats išsineša šokolado, bet dalį jo palieka fabriko sargybai. A. Gluodas žodžio laikėsi – atleido iš darbo visą darbuotojų pamainą. Toliau dirbti buvo sunku. Į vadovaujančių darbuotojų klausimą: „Kaip dabar dirbsime?“, jis atsakė enciklopediškai aiškiai: „Pagal Nepriklausomos Lietuvos įstatymus!“ Algirdas Gluodas tvirtai laikėsi šimtmečio tradiciją išlaikiusių fabriko savininkų dėsnio: „Gaminti skanius, kokybiškus saldainius, laikytis pagarbos taisyklių vartotojams“.

Atsigavusį ir pelningą „Rūtos“ fabriką norėjo įsigyti Indijos, Islandijos bei kitų valstybių verslininkai, tačiau Algirdas Gluodas, Šiaulių ir Lietuvos patriotas, buvo kategoriškas: „Įmonė bent artimiausius keletą dešimtmečių nebus parduota“. „Rūta“ liko pasididžiavimo verta Šiaulius ir Lietuvą garsinančia įmone… Ne tik. Didžiuojamės jo dėka išlikusiu ir suklestėjusiu „Dagilėliu“, jaunaisiais menininkais, Valdovų rūmais ir daugeliui tyliai, ramiai pasėtu viltingu žmoniškumo grūdu…

Jis yra apdovanotas Santarvės fondo auksiniu Santarvės medaliu „pro augenda concordia“ už santarvės puoselėjimą, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, pagerbtas atminimo ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“, jam įteiktas šv. Kazimiero Ordino Lelijos garbės ženklas už socialiai atsakingo verslo vystymą, Šiaulių miesto ir Lietuvos garsinimą UAB „Rūta“ produkcijos kokybe, paramą Lietuvos valdovų rūmų atkūrimui, Šiaulių miesto dvasinei kultūrai, Krikščioniškai pagarbių bendravimo santykių įdiegimą verslo ir viešojoje aplinkoje.
Šv. Kazimiero ordino atstovas Kazimieras Alminas tarė atsisveikinimo žodį Šiaulių miesto K. Donelaičio g. kapinių panteone:
„Artimasis žmogau, Algirdai Gluodai. Šiandieną liūdna, bet… džiaugiuosi… Tavo gyvenimu… Turto ir pinigų apskritai nėra – jie yra koncentruota žmogaus gyvenimo dalis. Savo gyvenimo dalį palikai „Dagilėliui“, kuris TAVO GYVENIMO DALIMI suskambo ir tebeskamba pasigėrėjimo džiaugsmu visam pasauliui. Tavo gyvenimo dalis ir toliau skamba pasauliui per talentingą smuikininkę Liepą Jurgutavičiūtę, jaunąjį trimitininką Justiną Drakšą, baritoną Pijų Kondrotą, pianistę Kamilę Kaučikaitę. Šiais metais Tavo ranka turėjo įteikti „Angelo globėjo“ simbolį jaunajam Lietuvos talentui Jonui Vozbutui, bet dėl pandemijos ir jo užimtumo pasaulio konkursuose, šis apdovanojimas nusikėlė į spalio mėnesį. Tavo mecenuojamas „Angelas globėjas“ šiais metais Jonui jau ateis Tavo šviesa iš Dangaus.
Nesiilsėk ramybėje, kaip įprasta, o ir toliau iš Dangaus aktyviai mums šviesk kelią į bendravimo harmoniją, teik rūpestį vertybių sklaidai, neduok mums ramybės, bet skatink ir mūsų gyvenimo koncentruotąsias dalis, kad jos neužsistovėtų trūnyti, o tęstų Tavo gyvenimo skambesį ode džiaugsmui…
Reikalinga ir amžinajam Dangui tokia šviesa kaip Tu. Tad švieski iš Dangaus jau nebe gyvenimo dalimi, o visa savo gyvenimo Šviesa.

Amžinoji Šviesa ir Tau tešviečia…“