Kilmingosios Pellegrini šeimos priėmimas Šiaulių komtūrijoje

Yra toks klausimas: „Ar Kryžių kalnas yra prie Šiaulių, ar Šiauliai – prie Kryžių kalno?“ Atsakymas, manau, yra toks: „Šiauliai yra prie Kryžių kalno…“ Jo Šventenybė Jonas Paulius II vien į Šiaulius nebūtų atvykęs – Jis atvyko į Kryžių kalną. Kryžių kalnas yra viso pasaulio šventa įžymybė, o mes gyvename tokiame nežymiame miestuke – Šiauliuose. Gerai, kad jame gyvename – sulaukiame tokių nuostabių ir garbingų svečių!. Kai atvyko Italijos karališkoji Pellegrini šeima į Kryžių kalną, po susitikimo su jais Šiauliuose, jie tapo ir bičiuliai, nes šventasis Kazimieras ir jiems, ir mums yra maloniai artimas.

Apie karalius, valdančių karalių šeimas, jų tradicijas, etiketą visi esame prisiklausę įvairiausių dalykų. Šiek tiek neramu buvo ir Italijos svečiams atvykus. Nedrąsiai ranką padaviau grafienei išlipant iš autobuso, o pamatęs, kad ji, būdama garbaus amžiaus, sunkokai eina, norėjau paimti ją už parankės, bet nedrįsau. Pasirodo, visai be reikalo, pats geriausias etiketas – nuoširdus elgesys. Ordino narė Birutė Žymantienė, be jokių ceremonijų, paėmė viešnią už parankės, padėjo panešti jos sunkoką rankinuką ir artumo šiluma užliejo jas abi.

Likusius įtampos ledus sulaužė Loreta Bartkevičiūtė–Valienė. Prieš tai nerimavusi, ar galima garbingiems svečiams dovanoti tokias, jos manymu, smulkmenas, po kryžiaus pašventinimo Kryžių kalne, atidarė dėžutę su gražiai megztais baltais angeliukais, paprašė kunigo juos taip pat pašventinti ir iš karto juos padovanojo visiems atvykusiems Pellegrini šeimos nariams, paaiškinusi, jog jie ne tik primins Kryžių kalną, bet papuošus jais Kalėdų eglutę, Kryžių kalno dvasia bus su jais.

Visų širdys pasidarė atviros… Prie žmogiškosios artumo šilumos prisidėjo ir užrašas ant ką tik pastatyto kryžiaus: „Šv. Kazimierai, globoki mūsų tautų jaunimą. Italijos ir Lietuvos Šv. Kazimiero ordinai“, ir toliau: „Prašome nuolatinės Dievo palaimo Šv. Kazimiero ordino įkūrėjui Italijoje Odilio Domenico Pellegrini, jo šeimos kartų kartoms. Lietuvos Šv. Kazimiero ordinas“. Įdomu, kad prie šio kryžiaus susirinko keturios šios šeimos kartos, jauniausiai atstovei – tik dveji.

Ne žodžiai, ceremonijos ar etiketas suartina žmones, o gilus dvasinis jausmas. Jo niekaip negalėjo paslėpti Italijos Šv. Kazimiero ordino D. Magistras princas Filippo Pellegrini – kryžių glostė kaip patį artimiausią žmogų ar a. a. savo tėvą, kurį, kaip sakė princesė Ksenija Pellegrini, jis labai labai mylėjo.

Beje, kryžių pašventino generalvikaras kunigas Saulius Matulis. Jis anksčiau pašventino ir sklypą ruošiamai statyti Šiaulių bažnyčiai. Ši bažnyčia jau pastatyta, puikios šiuolaikinės architektūros, mėgstama jaunimo. Jis apgynė mokslų daktaro disertaciją apie Lietuvos Ateitininkų veiklą ir šią organizaciją iškėlė į mokslinį lygmenį – ji jaunimo tarpe tapo populiaresnė. Jo pašventintas kryžius su užrašu, kad Šv. Kazimieras globotų mūsų jaunimą, teikia vilties, jog tie žodžiai taip pat taps realybe.

Šiauliuose garbingi svečiai sutikti „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio rūmuose. Sutikimo salė buvo papuošta Lietuvos ir Italijos bei Europos sąjungos vėliavomis, muziejaus direktorius Raimundas Balza į salę iš muziejaus fondų atgabeno Šventojo Kazimiero portretą, kurį dėmesingai apžiūrėjo svečiai. Sutikimą organizavo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, jame dalyvavo Akmenės, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Šiaulių rajono merijų atstovai, Šiaulių miesto Tarybos nariai, kiti šiauliečiai.

Lietuvos Šv. Kazimiero ordino D. Magistras Edvardas Jonas Eismontas pristatė svečius ir papasakojo apie Pellegrini dinastijos valdomos Italijos laikotarpį, paminklo statymo Lietuvoje galimybes. Svečius pasveikino ir Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos Šiaulių apskrities vadas, Jotvingių Kryžiaus ordino riteris Algimantas Jukna. Svečiams oficialiai pristatyta mūsų Ordino Dama dailininkė doc. Loreta Bartkevičiūtė–Valienė, kurios lietuviškų ornamentų pagrindu sukurtais liturginiais rūbais yra laikomos krikščioniškosios šv. Mišios visuose pasaulio kontinentuose (išskyrus Antarktidą). Ji įteikė svečiams puikiai išleistą savo darbų albumą.

Visi susitikime dalyvavę rajonų atstovai įteikė karališkajai šeimai po leidinį apie savo kraštą, jo grožį. Pajuokavome, kad galbūt šis grožis sužavės svečius ir jie nebenorės grįžti į Italiją, o atsisveikinant jie iš tikrųjų pareiškė – mes tikrai dar į Šiaulius atvyksime… Viltingai pakalbėjome ir apie galimybę įkurti bendrą Šv. Kazimiero kultūros centrą Šiauliuose. Jame skatintume dvasinio meno raišką, ugdytume šv. Kazimiero puoselėtas.

Sutikime koncertavo daugelio tarptautinių konkursų laureatė, grojusi solo su įžymiausiais pasaulio orkestrais, septyniolikmetė smuikininkė Emilija Augustė Janonytė (mokytoja Nijolė Prascevičienė), taip pat daugelio šalies ir tarptautinių konkursų laureatė, išvakarėse sugrįžusi iš Italijos jaunųjų atlikėjų konkursų, kuriuose laimėjo Grand Prix ir pirmąją vietą, akordeonininkė Eglė Bartkevičiūtė (mokytoja Marytė Markevičienė), nuostabusis vokalinis ansamblis „Ars Vivo“, vadovaujamas vokalo maestro Sigito Vaičiulionio. Kolektyvas specialiai šiam sutikimui paruošė italų ir kitų žymiausių praėjusių šimtmečių kompozitorių programą. Susižavėjęs Filippo Pellegrini pasiūlė muzikantams surengti koncertą jo pilyje Italijoje.

Neeilinė Dievo dovana Lietuvai yra šventasis Kazimieras, Kryžių kalnas. Dovana mes esame ir vieni kitiems. Dievo dovana, matyt, yra ir garbingųjų svečių atvykimas į Kryžių kalną, Šiaulius. Šio vizito metu ne tik šiauliečiai, aplinkinių rajonų gyventojai, bet ir visa Lietuva plačiau sužinojo apie Lietuvos Šv. Kazimiero ordiną, jo kilnius tikslus, pozityvią ir patrauklią veiklą atkuriant mūsų valstybės piliečių garbės ir orumo, dvasinės kultūros raiškas.

Kiekvienas susitikimo Šiauliuose dalyvis gavo mūsų Ordino Šiaulių komtūrijos specialiai išleistą miniatiūrinę užrašų knygutę. Joje be antrajame viršelio puslapyje išdėstytų Ordino veiklos gairių, kiekvieno puslapio pradžioje parašytos žymių žmonių, mūsų Ordino veiklą atitinkančių minčių – Po Dievo daugiausia reikia gerbti tiesą (šv. Kazimieras); Gerieji Jūsų darbai bus užmiršti rytoj. – Vis dėlto darykite gerus darbus. (Motina Teresė); Niekas taip nepraskaidrina savo ir kitų gyvenimo, kaip įpratimu virtusios pastangos būti geram. (Levas Tolstojus); ir t. t.

Be to, vartant šią knygutę, tarsi vandens ženklai kiekviename puslapyje mirga: „Gera gyventi darant gerą…“ Tikrai – gera gyventi darant gerą.

Daugiau nuotraukų: FOTOGALERIJA – Kilmingosios Pellegrini šeimos priėmimas Šiaulių komtūrijoje.