Bus statomi jaukūs namai vaikams

Birželio 13-ąją Alvite buvo pašventinti vaikų globos naujųjų namų pamatai, o pats pastatas turėtų būti apgyvendintas jau 2015-ųjų gegužės pabaigoje.

„Vaikų globos namų pradžia – 1999 metų birželio 13-oji. Anksčiau šiame pastate buvusi senoji klebonija, o po karo name gyveno kelios šeimos. Po Lietuvos atgimimo parapija susigrąžino savo pastatą, ir buvo nuspręsta juose įkurti vaikų globos namelius. Juos įrengėme per trejus metus. Mums labai padėjo ir iki šiol padeda rėmėjai iš Vokietijos. Prieš 15 metų mūsų namuose gyveno 7, o pastaruoju metu – net 20 globotinių. Naujo dviejų aukštų namo statybai iš Europos Sąjungos gavome per 2 milijonus litų paramos. Jame gyvens trys šeimynos po 8 vaikus. Jei jie tebegyventų senajame pastate, tai jau kitais metais nebegautume licencijos, nes dabartinis namas neatitinka naujausių reikalavimų“ (nes vaikai gyvena pereinamuose kambariuose – V.B.), – pasakojo kunigas klebonas, Alvito Šv. Kazimiero globos namų direktorius Vytautas Kajokas.

Į globos namų jubiliejų ir naujos statybos šventinimo iškilmes į Alvitą atvyko jau 15 metų rodantys nuoširdų dėmesį ir teikiantys pagalbą sutuoktiniai iš Vokietijos Alfonsas ir Margreta Hopingai.

„Lietuvoje pirmąkart lankiausi 1995-aisiais. Pamatę, jog jūsų šalyje yra daug vargo, nusprendėme padėti, – pasakojo Vilkaviškio rajono garbės pilietis A.Hopingas. – 1996 metais mes su Margreta netekome sūnaus. Per laidotuves atsisakėme gėlių bei vainikų, o visų paprašėme aukoti Lietuvos vaikams. Niekada nesigailėjau, kad pradėjome šį projektą“.

Į iškilmes Alvite atvyko ir Sūduvoje jau gerai žinomas vokietis Gerhardas J.Karlas (Carl) bei keliolika bendraminčių iš jo vadovaujamo fondo „Solidarity“. Šie geradariai per 20 metų daug padėjo daugiavaikėms suvalkiečių šeimoms – pirko joms namus, skyrė lėšų būsto remontui. Jau paskaičiuota, kad fondo pagalbos sulaukė 77 šeimos, kuriose auga 484 vaikai.
Būsimu šiuolaikiniu vaikų globos pastatu Alvite džiaugėsi ir Šeimenos seniūnijos vadovas Gintas Bakūnas: „Šiuose namuose sudaromos tokios pat sąlygos kaip ir įprastose šeimose. Vaikai čia gyvenimu yra patenkinti. Šie namai yra krikščioniški, ir tai pasiteisina. Džiugu, kad objekte dirba Vilkaviškio krašto statybininkai, o ne atvykėliai, – tai naudinga ir rajono biudžetui“.
Iš gausaus būrio svečių išsiskyrė uniformuoti jūreiviai. „Mes esame iš Lietuvos karinių jūrų pajėgų, iš minų paieškos bei nukenksminimo laivo „Sūduvis“. Bendradarbiaujame su Vilkaviškio savivaldybe: a mūsų laivo borto puikuojasi Vilkaviškio herbas. Su šiais vaikų globos namais draugaujame maždaug dešimtmetį, per šventes visada atvykstame su dovanomis. Vaikai taip pat viešėjo mūsų laive, domėjosi karo jūrininko profesija“, – pasakojo šventiškai nusiteikę kariškai.

Šių eilučių autorius taip pat perdavė kunigui klebonui V.Kajokui proginį dovanų krepšelį ir Šv. Kazimiero ordino Didžiojo magistro Henriko Armoškos-Eismonto pasirašytą sveikinimo raštą, kuriame linkima globotiniams Dievo malonės, taip pat mūsų šalies Dangiškojo globėjo palaimos. Pažadas, jog ateityje ir Ordinas domėsis vaikų globa, juos lankys, su jais bendraus, buvo sutiktas nuoširdžiais vaikų plojimais.

Per iškilmes nuolatiniai rėmėjai geriausius žodžius apie Šv. Kazimiero globos namus tarė tikrai ne iš mandagumo, o ir duodami pažadai buvo labai pamatuoti. Yra dar vienas dalykas, pažymintis, jog šiuose namuose globotiniams yra saugu ir gera, – iš jų vaikai dar niekad nėra bandę pabėgti.

Alvito Šv. Onos bažnyčios šventoriuje – irgi statybos. Iki Antrojo pasaulinio karo miestelį puošė graži šventovė, kurioje dar 1888 m. Šv. Onos atlaidų pamaldose dalyvavo ir būsimasis lietuvių poezijos klasikas, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis (Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus rankraštyne, saugomas ta proga rašytas poeto eilėraštis). Kai 1944 m. rugpjūtį atsitraukdami vokiečiai susprogdino šią bažnyčią, jos griuvėsiuose per stebuklą sveikos liko parapijos relikvijos – stebuklais garsėjusieji paveikslai, kurie dabar puošia buvusios Gauronskių koplytėlės altorių. Prieš keletą metų buvo susigriebta atstatyti turbūt priešpaskutiniąją (prieš Virbalio – V.B.) Sūduvoje sugriautą šventovę. Sunkmetis ir naujausi vėjai architektūroje ne kartą koregavo būsimos bažnyčios projektą.

Aprašė Vladas Buragas