Šiaulių komtūrijos ąžuolai – dovana K. Donelaičio gimtinei
Šv. Kazimiero ordino narė Izolina Lingienė kasmet inicijuoja išvyką į Krisitjono Donelaičio gimtinę. Šįmet, gegužės 24-tąją į ją nuvyko ir Šiaulių komtūrijos nariai. Prisimindami poeto kūrybą visi aplankė ir K. Donelaičio jubiliejaus sukakčiai skirtą ąžuolyną, kuriame pasodino lietuviškus ąžuolus.
Tradicinė kasmetinė, Šv. Kazimiero ordino narės Izolinos Lingienės inicijuojama, gegužės mėnesio šiauliečių išvyka į Tolminkiemį šiemet jau buvo 29-oji. Pastaraisiais metais išvykos diena visada sutampa su Lietuvos rašytojų sąjungos rengiama Poezijos pavasario švente Tolminkiemio bažnyčioje. Tą dieną joje vėl pasigirsta lietuviškas žodis – atvyksta lietuvių poetai, Kristijono Donelaičio palikimo – nemaraus žodžio – puoselėtojai. Tarp kitų Lietuvos poetų po Tolminkiemio bažnyčios skliautais raiškiai skambėjo ir mūsų ordino nario, poeto Jono Ivanausko žodžiai. Tą šiųmetę gegužės 24-osios dienos šventę, pro ryškiai dominuojančią Karaliaučiaus srities ansamblio „Slovianskije napievy“ rusiškas intonacijas, suskambo ir šiaulietės, mūsų ordino bičiulės, Elenos Ralienės lietuviškos kanklės, kukliai, bet iš širdies išsiliejusios tautinės lietuvių dainos.
Šiais metais, matyt, K. Donelaičio 300-ųjų metinių proga, žolė apie Tolminkiemio bažnyčią jau buvo nušienauta. Mums liko tik nuravėti ir atnaujinti Kristijono Donelaičio gyvą žodį girdėjusių žmonių kapus, pasodinti atsivežtas iš Didžiosios Lietuvos gėles. Jų gausiai atsivežė ir su meile sodino mūsų ordino narės doc. Loreta Bartkevičiūtė-Valienė, Izolina Lingienė, Liuda Bekerienė, Česlava Rimkienė, Birutė Žymantienė, Marytė Markevičienė. Komtūrijos vyrams, kaip įprasta, teko pjovimo, krovimo ir kiti ūkiniai darbai.
Įspūdingiausia šventė buvo nuvykus į Kristijono Donelaičio tėviškę – Lazdynėlius. Čia yra atnaujinamas ąžuolynas, kuris lietuvių iniciatyva buvo pasodintas, kai buvo minimas šio rašytojo 250-metis. Jame buvo pasodinta 250 ąžuolų. Vėliau jis buvo papildytas iki 275. Dabar šis ąžuolynas toliau sodinamas iki 300 ąžuolų. Šiauliečiai atsivežėme ir pasodinome asmeniniame Izolinos Lingienės sode paaugintus 3 jaunus lietuviškus ąžuoliukus.
„Labai simboliška, kad šiandien čia pasodinome tris ąžuoliukus – po ąžuolą kiekvienam. Kristijono Donelaičio šimtmečiui. Šičia Kristijonas žaidė, bėgiojo po kiemą basas, čia visur aplinkui buvo kalbama lietuviškai. Šiemet jau 29 kartą šiauliečiai lankome Tolminkiemį, turėdami tikslą talkininkauti, padėti mūsų K. Donelaičiui ir jo žemei. Nes tai juk mūsų žemė – kol čia bus gyvas lietuviškas žodis ir kol bent vienas prisimins istoriją, praeitį, lietuviško žodžio darbininkus Mažojoje Lietuvoje, kol skaitysime K. Donelaičio epo žodžius. Dirbome kaitroje, bet mumis buvo pasirūpinta – šešėlį teikė K. Donelaičio bažnytėlės šventoriaus medžiai, pūtė gaivus vėjas nuo Romintos girios. Tokia gaiva sklinda ir iš „Metų“ , ji teikia ramybę ir pasitikėjimą savosios kultūros vertybėmis ir jų amžinumu. Ir tikime, kad augs, gražės K. Donelaičio ąžuolynas. Ir šie lietuviams brangūs medžiai, ir lietuvių literatūra”, – kalbėjo prie Kristijono Donelaičio gimtinės paminklo Šiaulių universiteto profesorė dr. Džiuljeta Maskuliūnienė.
Lazdynėliuose sugiedojome Lietuvos himną, kuriuo tarsi pasakėme – „Mes gyvi, Kristijonai!“. Ir himno žodžiai tenai skambėjo kitaip nei įprastai – „iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“… Ir giedodami himną, ir susikibę rankomis apie K. Donelaičio tėviškės žymenį – salantiškio Viliaus Orvydo pastatytą akmenį – dainuodami lietuvių liaudies dainas, jautėme tą įtekančią į kiekvieną mūsų ląstelę Kristijono Donelaičio stiprybę. Vardan tos pačios Lietuvos…
