Vabalninke skambėjo XI-as festivalis „Laimingas vaikų juokas“

Gegužės 3-4 dienomis Vabalninke vyko tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Laimingas vaikų juokas“. Tai buvo jau XI-as festivalis, kurio pagrindinis organizatorius ir rėmėjas yra Šv. Kazimiero ordinas. Festivalyje aktyviai dalyvavo mokiniai, teatro studijų artistai ir jų vadovai. Savo vaidinimuose vaikai stengėsi atskleisti tikrąsias emigracijos ar laikinos šlovės kainos problemas. Ne mažiau dėmesio buvo skiriama beglobių gyvūnų temai.

Festivalis pradėtas iškilminga eisena
Saulė skaisčiai švietė ir, nors nešildė, Vabalninko Žolinės aikštėje buvo linksma ir jauku. Šypsenos švietė žmonių veiduose – kaip nesišypsosi, juk prasidėjo XI-as tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Laimingas vaikų juokas“. Susirinkę mokiniai, teatro studijų artistai bei jų vadovai džiaugėsi švente, kuri prasidėjo eisena nuo kultūros namų ir nutįso iki pat Vabalninko miesto aikštės. Eisenos priekyje buvo iškilmingai nešama miesto vėliava. Eisenos dalyviai rankose turėjo drugelius, kurių net penkiasdešimt pagamino B. Sruogos vidurinės mokyklos pradinių klasių mokiniai su mokytojomis ir balionus, kuriuos padovanojo prekybininkė Ilona.
Šventės vedėjas, vaikų dramos studijos „Domino“ režisierius ir vienas iš festivalio organizatorių Aloyzas Janulis sveikino šventės dalyvius ir svečius, džiaugėsi, kad festivalis sėkmingai tęsia savo tradicijas. Mokinė Diemantė Steponėnaitė visus pasveikino atlikdama festivalio himną, kuriam žodžius sukūrė poetė Alma Karosaitė, o muziką – E. Lukavičius.

Festivalio globėjas LR Seimo narys Aleksandras Zeltinis pats atvykti negalėjo, tačiau nuoširdžius jo sveikinimus perdavė padėjėja Bronislava Vasiliūnienė. Festivalį taip pat sveikino Biržų rajono savivaldybės vicemerė Stasė Eitavičienė, Vabalninko seniūnė Lilija Vaitiekūnienė džiaugėsi atjaunėjusiu Vabalninku ir linkėjo festivaliui gerų spektaklių. Ilgamečiams festivalio rėmėjams, kartu buvusiems nuo pat pirmųjų žingsnių, Birutei ir Viktorui Rinkevičiams buvo suteikta garbė iškelti Vabalninko miesto vėliavą. Švente džiaugėsi ir Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius. Rokiškio rajono Bajorų kultūros centro Lėlių teatro „ČIZ“ režisierė Nijolė Čirūnienė kalbėjo visų vadovų vardu ir tarė gražiausius žodžius festivaliui. Festivalio įkūrėja ir viena iš organizatorių, Šv. Kazimiero Ordino narė, režisierė Angelė Fišaraitė-Šakalienė prisiminė Vabalninko Paryžiaus gatvėje, kur gyveno su savo tėveliais, vaikystėje statytus spektaklius.

Aikštėje šoko B. Sruogos vidurinės mokyklos ir kultūros namų jungtinis tautinių šokių kolektyvas, vadovaujamas Dalios Baltrušaitienės, kuris yra atrinktas dalyvauti Lietuvos dainų šventėje.

Sukūrė festivalio simbolį
Pirmieji į festivalio sceną buvo pakviesti Biržų rajono Papilio pagrindinės mokyklos „Mažųjų aktorių” studijos artistai. Jie atliko A. Liepienės „Velniukų išdaigas“ (rež. A. Povilauskienė). Linksmas spektaklis pralinksmino žiūrovus: jiems patiko išdykėliai velniukai ir jų išdaigos. Kolektyvui buvo įteiktas Biržų savivaldybės kultūros ir sporto skyriaus padėkos raštas, tautodailininkės Stasės Valentėlienės sukurtas festivalio simbolis – drugelis bei nertos servetėlės, generalinių rėmėjų B. ir V. Rinkevičių dovanos, amatininkės Z. Kumpelienės bei „Maxima“ dovanos. Kolektyvą sveikino ir Šv. Kazimiero Ordino narė A. Šakalienė, kuri įteikė Ordino įsteigtas dovanas – Edvardo Eismonto A. Venckaus muzikos įrašus „Gyvenimo šaltinis“ ir Virginijos Apanavičienės knygas „Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje“, kurias dovanojo pati autorė – muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedros docentė, Šv. Kazimiero Ordino kanclerė.

Biržų rajono Vabalninko vaikų dramos studija „Domino“ parengė improvizaciją pagal V. Šukytės pasaką „Kaip tapti žvaigžde?“ (rež. A. Janulis), parodijuojančią Lietuvoje paskubomis „gaminamas“ populiariosios muzikos žvaigždes ir dažnai liūdnai susiklosčiusius jų likimus. Žiūrovai aplodismentais sveikino šį kolektyvą, artistai džiaugėsi dovanomis.

Pertraukos metu buvo galima apžiūrėti fotografijų parodą „Vabalninkiečiai ir jų svečiai“.

Kupiškio rajono Subačiaus vaikų ir jaunimo teatro studija „Kaukė“ parodė spektaklį pagal I. Krylovo pasakėčias „Melagis”, režisuotą Violetos Mičiulienės. Tai labai įdomus ir originalus spektaklis, paliečiantis vieną skaudžiausių šių dienų temų – emigraciją. Kinietiškais motyvais nuspalvintas spektaklis labai sudomino žiūrovus. V. Mičiulienė visuomet pasižymėjo ne tik kaip puiki humoristė, bet ir kaip originali bei išradinga režisierė.

Dėmesys beglobiams gyvūnams
Latvijos Respublikos Rundalės vaikų teatrinė studija „Savėjie“ parengė spektaklį pagal K. Čapeko kūrinį „Apie kates ir šunis“, režisuotą L. Lauskiniecės. Šis spektaklis, gavęs Latvijos Kultūros Ministerijos paramą, skatina vaikus mylėti ir globoti keturkojus draugus. Parodę spektaklį gyvūnų globos namuose, net penkiolika vaikų pasirinko auginti ir prižiūrėti gyvūnėlius. Tai pamokantis spektaklis, skleidžiantis gerumą, supratimą, jautrumą ir draugystę.

Vilniaus Antakalnio progimnazijos vaikų teatrinė studija „Juokdarys“ savo spektakliui pasirinko J. Ivanauskaitės pasaką „Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo“ (rež. A. Grendaitė). Istorija pasakoja apie iš kitos planetos atvykusį Marsį, norėjusį surasti žemėje laimę. Marsis sutinka įvairių tautybių atstovus, bando išsiaiškinti laimės paslaptį, tačiau niekas negali pasakyti recepto. Ir tik meilė vaidilutei Aliodijai Marsiui atneša laimę. Šis kolektyvas daug koncertavo, ne vieną spektaklį parodė draugams ir kitiems kolektyvams. Antakalnio progimnazijos mokiniai susižavėjo Vabalninko miestu ir prašė, kad festivalis tęstųsi tris dienas. Jie norėjo ekskursijų, geriau pažinti miestą ir Biržų rajoną, į kurį buvo pakviesti ir prižadėjo kitais metais vėl būtinai atvažiuoti į festivalį.

Pirmoji festivalio diena baigėsi vėlai vakare. Sutemus, Latvijos Respublikos Rundalės jaunimo teatrinė studija „Savėjie“ miesto aikštėje parodė ugnies ir šokio spektaklį „Lopšinė raganų ir žmonių vaikams“. Tai spektaklis, pastatytas pagal senas Latvijos legendas apie laumių pagrobtas mergaites. Mergaitės vilioja jaunuolius, bet negalėdamos suvilioti, virsta raganomis. Veiksme daug ugnies, fakelų, deginamas sidabrinis žaltys. Užkalbėjimai, papročiai ir tradicijos, atskleidžiamos spektaklio eigoje, sužavėjo žiūrovus. Dar ilgai ruseno žalčio „kūnas“ ir visi mąstė, kokias įdomias ir sudėtingas gilumas gali perteikti teatro priemonės ir kaip stipriai gali paveikti žiūrovus.

Koncertas Motinos dienai
Dar ilgai netilo linksmas klegesys bendrabutyje, kuriame nakvojo 70 festivalio dalyvių. Naktis buvo tokia trumpa, kad niekas nepastebėjo, kaip ji praėjo. Išaušo puikus sekmadienio rytas – puikiausia diena – Motinos diena! Kultūros namuose koncertą, skirtą motinos dienai, pradėjo meno vadovė, festivalio organizatorė Audronė Stapulionienė. Jos indėlis į festivalių organizavimą labai didelis ir svarus. Kiekviena smulkmena gerai apgalvota, viskas vyksta sklandžiai ir gerai organizuotai. Net vykstantys netikėtumai neišmuša jos iš vėžių ir sukuria naujų idėjų. Taip gimė idėja surengti kolektyvų vadovų koncertą, skirtą Motinos dienai.

Koncertą A. Stapulionienė pradėjo eilėraščiu savo mamai. Vėliau eiles skaitė A. Šakalienė, V. Mičiulienė, A. Grendaitė, A. Janulis, I. Janikūnienė. Gražiausios eilės, skambėjusios koncerto metu visus jaudino nuoširdumu, gilumu ir pagarba Motinai. Į šventę atvykusi Biržų merė Irutė Varzienė sveikino festivalio dalyvius ir svečius ir pradžiugino organizatorius dėmesiu festivaliui. Renginyje dainavo B. Sruogos vid. mokyklos IV-os klasės mokinė D. Steponėnaitė, koncertavo Biržų kultūros centro pramoginių šokių kolektyvas, džiuginęs ne tik gražiu šokiu, bet ir gražiais kostiumais. Taip pat koncertavo Biržų gitaros mokyklos atlikėjai (vad. V. Černiauskienė). Rundalės jaunimo teatro studijų vadovė L. Lauskiniecė skaitė eiles Motinai latvių kalba. Moteris buvo pagerbta Biržų miesto garbės medaliu, kurį perdavė festivalio generalinis rėmėjas V. Rinkevičius, o įteikė meno vadovė A. Stapulionienė.

Žiūrėjo dokumentinį filmą apie festivalį
Po koncerto, V. Vareika pakvietė visus žiūrovus aplankyti drožtų šaukštų parodą. Vėliau organizatoriai nudžiugino visus kvietimu pažiūrėti dokumentinių filmų programą „Laimingas vaikų juokas“. Tai ankstesniais metais vykusių festivalių akimirkos, kurias nufilmavo režisierius R. Sipavičius – Šv. Kazimiero Ordino Riteris. Ne vieną filmą pasaulio lietuvių bendruomenei sukūręs režisierius labai išgarsino šį festivalį. Po filmų Rokiškio rajono Bajorų kultūros centro Lėlių teatras „ČIZ“ parodė „Gražiausias Šarlio Pero pasakas“ (rež. N. Čirūnienė). Subtiliai papasakotos pasakos „Raudonkepuraitė“, „Miegančioji gražuolė“ sužavėjo visus žiūrovus, o dėmesį ypač patraukė išradingai sukurtos lėlės. Dalyviai naujai pažvelgė į pasakas, atskleidė jų gilumą ir amžiną žavesį.

Festivalio uždarymo metu buvo apdovanoti rėmėjai, jiems buvo skirti gražiausi žodžiai ir padėkos. Buvo pagerbti ir festivalio organizatoriai: A. Fišaraitė-Šakalienė, Antanas Juodokas, A. Stapulionienė, A. Janulis. Kolektyvai dėkojo jiems ir tikėjosi būti pakviesti į XII-ąjį tarptautinį vaikų ir jaunimo teatrų festivalį „Laimingas vaikų juokas“.

Už laimingą juoką, vaike!
Įdomiausius spektaklius!
Sakom: reikia, reikia, reikia,
Tęst linksmus festivalius!

Aprašė Angelė Fišaraitė-Šakalienė

Šv. Kazimiero ordinas – daugiametis festivalio rėmėjas.