Sportuokite be vargo

Visi žinome, kad judėti – sveika. Tačiau neretai prireikia milžiniškų valios pastangų užsirašyti į jogos užsiėmimus, pradėti lankyti baseiną ar kiekvieną rytą prisiversti daryti tam tikrus mankštos pratimus. Jei visa tai jums kelia daugiau rūpesčių nei malonumo, nesinervinkite – sportuoti galima tiesiog pakeitus kai kuriuos savo įpročius.

Į darbą – pėsčiomis

Teigiama, kad geriausias metas pradėti sportuoti – vasara, tačiau tai tikrai nėra taisyklė. Svarbiausia – nuo ko pradėti? Galite į savo kasdienybę įtraukti ėjimą pėsčiomis į darbą. Patikėkite, sunku bus prisiversti tik pirmosiomis dienomis. Po savaitės kitos jau į darbą kulniuosite su didžiuliu pasimėgavimu. Žinoma, tokiai „kelionei“ reikia tinkamai pasiruošti: klasikinius batus bei griežtą darbinį kostiumą palikite spintoje darbe, apsiaukite patogius sportinius batus ir judesių nevaržančius drabužius.

Jei visgi, dėl tam tikrų priežasčių į darbą eiti pėsčiomis negalite, bent jau atsisakykite automobilio, o važiuodami autobusu, išlipkite keliomis stotelėmis anksčiau ir likusią atkarpą iki darbovietės paėjėkite. Patikėkite, tai tikrai nesudėtinga ir gali tapti įprasta kasdienės veiklos dalimi.

Verta apsvarstyti ir dėl važiavimo į darbą dviračiu. Daugelis žmonių visame pasaulyje kiekvieną rytą pedalus mina su didžiuliu pasimėgavimu. Ir ne veltui. Kasdien nuvažiuodami tam tikrą atstumą dviračiu jie jaučiasi ne tik sveikesni, bet ir žvalesni, ne taip jautriai reaguoja į stresines situacijas, dažniau patiria gyvenimo džiaugsmą, juos rečiau kamuoja bloga nuotaika.

Efektyvus lipimas laiptais

Tiesa, iš pradžių mintis atsisakyti lifto gali atrodyti bauginanti. Bet iš tiesų ši užduotis nėra jau tokia neįviekiama. Pirmiausia, įpraskite nesinaudoti eskalatoriumi ir liftu prekybos centruose. Po truputį įpraskite į bet kurį pastato aukštą lipti laiptais. Net jei gyvenate daugiaaukščiame name ar dirbate viršutiniame pastato aukšte. Kurį laiką laipiodami laiptais pajusite, kaip kilogramai ima tirpti savaime, raumenys tvirtėja, jūsų svekata gerėja.

Daugiau fizinio darbo

Užuot burnoję, kad jūsų gyvenimo draugas ar draugė jums nepadeda namuose darbuotis, pagalvokite apie tai, jog fiziniai darbai padeda ilgiau išlaikyti jaunystę. Nepraleiskite progos lauke sugrėbti lapus, namuose iššluoti grindis, nuvalyti dulkes. Tik venkite kilnoti sunkius daiktus. O kiekvienąkart lenkdamiesi arba tūpdami lenkite kelius, o ne suburą. Priešingu atveju galite sau pakenkti. Taip pat žinokite, kad per mėnulio jaunatį ir delčią galima užsiimti aktyvesne ir intensyvesne veikla, o kai mėnulis pilnėja ar yra pilnas – dirbkite ramesnius, mažiau fizinių jėgų reikalaujančius darbus. Tam tikru laiku netinkamai suaktyvinus kūną galima sau pakenkti.

Nors namų ruošos darbai ir nėra intensyvi fizinė vaikla, tačiau vis tiek skatina jus judėti, veikia teigiamai. Kad dirbant namų ruošos darbus lydėtų ir gera nuotaika, klausykitės mėgiamos muzikos. Kasdien bent pusvalandį pasimankštinus tokiu būdu nebereikės papildomai prakaituoti sporto salėje.

Aktyvūs žaidimai

Jei turite vaikų ar anūkų, išnaudokite jums suteiktą galimybę – pajudėti be didelių pastangų. Nepasivarginkite pažaisti su jais vieną kitą judrų žaidimą. Aktyviai pajudėjus bent 20 minučių suaktyvės kraujotaka, išsijudins sąnariai, pagerės širdies darbas. Tokiu būdu judėdami laikui bėgant pagerinsite sąnarių stabilumą, išlaikysite lankstumą, be to, pagerinsite nuotaiką, užkirsite kelią nerimui ir depresijai. Daug vargo toks sportavimo būdas nesuteiks, o nauda bus milžiniška.

Mankšta prie televizoriaus

Jei esate įpratę ilgus rudens vakarus leisti prie televizoriaus, bent jau nesėdėkite sustingę kelias valandas. Žiūrėdami televizorių kuo puikiausiai galite išjudinti sąnarius, sustiprinti kūno raumenis, pagerinti širdies darbą: kilnokite svarmenis, atlikite pratimus su specialiu aerobikos kamuoliu, šokinėkite šokdyne. Šuoliukai ypač teigiamai veikia širdį. Mankštą galite atlikti net sėdėdami ant lovos: stipriai sugniaužkite kumščius, paskui pirštus ištempkite, į abi puses pasukiokite riešus ir pėdas, kilnokite rankas bei kojas. Naudos suteiks net nesudėtingi fiziniai pratimai.

Geriausias treniruoklis – kūdikis

Tai jau seniai nebe mitas. Pratimai, atliekami drauge su kūdikiu, ne vienai dailiosios lyties atstovei padėjo numesti nereikalingus kilogramus, susigrąžinti prarastas kūno linijas, sustiprinti raumenis ir pagerinti bendrą sveikatos būklę. Jei vaikutis dar visai mažas, atlikite pratimus ant kilimėlio. Kilnokite kūdikį užsidėję ant rankų ar kojų. Vaikui paaugus ir pradėjus vaikščioti, į lauką eikite be vežimėlio. Drauge vaikščiokite, bėgiokite, žaiskite. Tokia aktyvi veikla padės fizinei bei psichinei sveikatai.

Svarbu prisiminti!

• Kad būtų išsaugota ir pagerinta sveikata, suaugusiam žmogui per dieną užtenka apie 40 min. vidutinio intensyvumo fizinės veiklos.

• Bus didesnis efektas esant skirtingai fizinei veiklai. Jai skirtą laiką galite išdalinti per visą dieną: 20 min. vaikščiokite pėsčiomis, 15 min. tvarkykitės namuose, 5 min. skirkite lipimui laiptais.

• Maždaug prieš 100 metų fizinis darbas sudarė apie 95 proc. daugelio žmonių viso darbo, šiomis dienomis – tik 1 proc.

• Nejudrus darbas apsunkina kvėpavimo organų darbą, kraujo apytaką, ypač dubens ir apatinių galūnių srityje.

• Sportas ne tik tegiamai veikia sveikatą, suteikia jėgų ir stiprybės, bet ir grūdina charakterį.

• Statistika byloja, kad tik mažiau nei trečdalis jaunimo yra pakankamai fiziškai aktyvus. Kad vaikai augtų sveiki, kasdien jiems būtina bent valandą pajudėti aktyviai. Sveikos gyvensenos įpročius svarbu išugdyti dar vaikystėje.

• Fizine veikla vaikai realizuoja visus svarbiausius savo poreikius: pažintinius, judėjimo, bendravimo, saviraiškos.

• Reguliari fizinė veikla pagerina bendrą vyresnių žmonių sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Tyrėjai skelbia, kad fizinis aktyvumas akivaizdžiai pagerina psichinę tokių žmonių sveikatą, taip pat mažina depresiją, nerimą. Garbaus amžiaus žmonėms medikai pataria kasdien aktyviai fizinei veiklai skirti bent po pusvalandį.

• Specialistai teigia, kad fizinis neaktyvumas yra viena iš daugelio ligų atsiradimo priežasčių.

• Tyrimai parodė, kad numetus vos 10 proc. svorio, sumažėja kraujospūdis, cholesterolio lygis, pailgėja gyvenimo trukmė.

Kad aktyvi veikla nepakenktų sveikata:

• Radę paprastą, bet efektyvų aktyvios veiklos būdą, kai kurie žmonės juo taip susižavi, jog nepastebi, kaip perlenkia lazdą. Tokiems „aktyvuoliams“ reikėtų prisiminti, kad poilsio trūkumas taip pat kenkia sveikatai.

• Užsiimant bet kokia fizine veikla reikėtų vengti staigių judesių.

• Pasirinkus per didelį fizinį krūvį galima stipriai pakenkti savo sveikatai.

• Patyrus sunkią traumą, aktyvią veiklą kuriam laikui reikėtų pamiršti. Aktyviau judėti galima pradėti tik palaipsniui ir pasitarus su gydytoju.

• Skundžiantis bet kokiais sveikatos negalavimais vertėtų išsiaiškinti jų priežastį, o judėjimo būdą pasirinkti pasitarus su specialistu.

Aprašė Jūratė Bratikienė