Šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500-ųjų metinių minėjimas Kaune
Gegužės 20 d. istorinėje Kauno pilies teritorijoje ir Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje įvyko renginys, skirtas paminėti Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero stebuklo ir LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500-ąsias metines.
Minėjimo iniciatoriai Kauno Šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas dr. kun. Saulius Paulius Bytautas ir Lietuvoje gyvuojančio pasaulietinio Šventojo Kazimiero Ordino nariai, vedini kilnių vertybinių siekių, pakvietė iškiliai sutikti 500-ąsias Šv. Kazimiero užtarimu ir globa Lietuvos kariuomenės laimėto mūšio ir LDK miesto Polocko apgynimo metines. Renginys tapo sudėtine šventės Kauno Hanza dienos 2018 dalimi.
Broliai pranciškonai ir šv. Kazimiero Kauno komtūrijos nariai aktyviai organizavo renginį ir sugebėjo sutelkti gausų bendraminčių būrį. Tai puikus pavyzdys, kaip šlovingos LDK istorinės atminties puoselėjimas gali vienyti žmones ir įvairias organizacijas bendram darbui. Su šūkiu „tegu Šventasis Kazimieras mus vienija!“, organizatoriai kvietė po pasaulį pasklidusį jaunimą dalyvauti tarptautiniame piešinių konkurse – parodoje. Įvykęs Tarptautinis vaikų ir jaunimo piešinių konkursas ,,Baltasis raitelis‘‘ tapo puikia bendruomeninio ryšio iliustracija, o konkurso kūriniai suteikė daug gerų emocijų ir prasmingų išgyvenimų. Jaunieji kūrėjai savitai pažvelgė į šį istorinį ir religinį įvykį. Naudojant įvairias kūrybos technikas ir išraiškos priemones kuriamas įvairialypis vaizduotės ir nuotaikų pasaulis. Konkurse dalyvavo 184 autoriai iš 41 ugdymo įstaigos iš Lietuvos ir užsienio šalių. Džiaugiamės sulaukę piešinių iš Baltarusijos, Vokietijos, Austrijos ir Airijos. Konkurso uždaviniai buvo skatinti jaunųjų kūrėjų sąlytį su sakraliuoju menu ir istorija, ugdyti mokinių vertybines nuostatas, kūrybinę iniciatyvą, estetinį suvokimą. Visi jaunųjų kūrėjų darbai buvo eksponuojami Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje.
12 val istorinėje Kauno pilies teritorijoje renginys prasidėjo rikiuote ir iškilminga eisena, kuriai vadovavo Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. Nuaidėjo senovinio pabūklo salvės, upės fone pasirodė raitelis ant balto žirgo – lyg Šv. Kazimieras būtų atjojęs iš tolimos praeities. Lietuvos ir karo istorijos mylėtojai iš daugiau nei 20 organizacijų, nemažai kurių buvo pasipuošę istorine karine ekipuote, miestiečiai ir svečiai, nešini valstybinėmis bei istorinėmis vėliavomis, skambant KAM Lietuvos kariuomenės orkestro (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas) atliekamiems maršams, žygiavo nuo Kauno pilies iki šeštąjį šimtmetį skaičiuojančios šv. Jurgio Kankinio bažnyčios.
Susirinkusieji bažnyčioje stebėjo Senosios muzikos ansamblio „Lirum“ (meno vadovė Auksė Stankevičienė) narių profesionaliai atliekamus XVI-XVIII a. šokius: Thoinot Arbeau (1589-?) Pavana „Belle, qui tiens ma vie“, Felice Giardini (1716-1796) Viva tutte le vezzose, Luca Marenzio (1553-1599) „Amatemi ben mio“, Filippo Azzaiolo (1530 -1569) „Ti parti cor mio caro“.
Šv Mišias už Tėvynės karžygius aukojo Kauno šv. Jurgio Kankinio konvento gvardijonas dr. kun. Saulius Paulius Bytautas.
Po mišių aukos sveikinimo žodį tarė šv. Kazimiero ordino Didysis Magistras Henrikas Armoška Eismontas. Istorikas Algimantas Daugirdas perskaitė pranešimą, skirtą šiam svarbiam istoriniam įvykiui.
Tarptautinio vaikų ir jaunimo piešinių konkurso „Baltasis raitelis“ vadovė, šv. Kazimiero ordino narė Kristina Giedraitienė ir šv. Kazimiero ordino Kauno komtūras Aidas Augustis pasveikino visus renginio dalyvius ir apdovanojo piešinių konkurso laureatus, jų mokytojus. Visi likusieji konkurso dalyviai bei jų mokytojai taip pat gavo asmenines padėkas už sėkmingą dalyvavimą renginyje.
Susirinkusiems dalyviams koncertavo KAM Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas ir dirigentas majoras Egidijus ALIŠAUSKAS). Po bažnyčios skliautais skambėjo Terra Tremuit („Dunda žemė“), Jeronimas Kačinskas (1907-2005), aranžavo Kazys Daugėla, Svajonė (Juozas Naujalis (1869- 1934), aranžavo Kazys Daugėla), Intermezzo (Pietro Mascagni (1863-1945), aranžavo Kazys Daugėla), Kalnų Katedra, Škotų liaudies melodija, solo – Egidijus Ališauskas, Melodija, Antonín Leopold Dvořák (Dvoržakas) (1841 – 1904), Amazing Grace (krikščioniška giesmė „Nuostabi malonė“), aranžavo William Himes, Piligrimų choras iš operos „Tanhoizeris“, Richard Wagner (1813-1883). Koncerto pabaigoje didingai skambėjo Šv. Kazimiero ordino nario kompozitoriaus Kazio Daugėlos „Šv. Kazimiero choralas“, choralinė fantazija orkestrui ir vargonams, atliekama ir žymiose pasaulinėse erdvėse. Dirigavo kompozitorius Kazys Daugėla.
Organizatoriai įteikė padėkas visiems dalyviams ir rėmėjams. Vyko nuoširdus ir šiltas bendravimas vienuolyno vidiniame kiemelyje, kur broliai pranciškonai surengė vaišes visiems šventės dalyviams.
Daugiau nuotraukų: FOTOGALERIJA –
Atsisiųsti koncerto „Dunda žemė“ programą PDF formatu.
_______________________________________
Istorikas Teodoras Narbutas šitaip aprašo Polocko stebuklą. „Didysis Maskvos kunigaikštis 1518 m. pasiuntė savo provincijų kariuomenę prieš Lietuvą. Naugarduko kunigaikštis Vasilijus, Pskovo Jonas, kunigaikščiai Šuiskiai vedė gausią kariuomenę, aprūpintą sunkiomis patrankomis ir prietaisais tvirtovėms griauti. Gegužyje kariuomenė atsidūrė ties Lietuvos valdomo Polocko mūrais, apsiautė miestą, pastatė patrankas ir ėmė šaudyti. Apsiautėjai gavo sustiprinimo žmonėmis iš Maskvos; juos atvedė kunigaikštis Mykolas Kislica.
Narsiai gynėsi Polocko tvirtovė; įgulos būriai dažnai išeidavo iš miesto pakariauti. Didelei rusų kariuomenei neilgai trukus ėmė stigti maisto, ir ji nutarė pagreitinti karą. Rinktinę maskviečių dalį pasiuntė kairėn Dauguvos pusėn. Jai pasisekė paimti laivus, stovėjusius tvirtovės priedangoje. Jais persikėlė per upę. Ten jiems nepavyko. Polocko vaivada Petras Goštautas, aprūpinęs miestą gynimosi priemonėmis, toje pusėje rinko kariuomenę pagalbai.
Surinkęs būrius, susivienijo su karaliaus pasiųstais 500 raitelių ir puolė rusus, kurie kairiajame Dauguvos krante rinkosi maisto; jų vienus sunaikino, kitus prigirdė upėje, nes laivai buvo paskandinti. Tuo metu vanduo buvo pakilęs. Vaivada taip pat negalėjo upės perbristi, tegalėjo perplaukti. Ieškota negilios vietos, bet nerasta.
Būtinai turėjo persikelti 2 000 raitelių. Dvi myli už Polocko jie prisiartino prie upės. Vadai laužė galvas, kaip čia pereiti upę. Šit pasirodė jaunas raitelis baltu apsiaustu ant balto žirgo ir, paraginęs juo sekti, leidosi per banguojančią Dauguvą, rodydamas vietą, kur lengva perbristi. Visi šoko paskui raitelį kaip paskui vadą kariuomenės priešakyje. Visi lengvai ir laimingai perjojo per upę.
Priešai buvo netikėtai užklupti. Jų buvo 7 000 žmonių. Kiti dėl nepasisekimo kitame upės krante ir dėl maisto stokos buvo pasitraukę. Rusai buvo greit nugalėti, Polockas išvaduotas. Nuostabaus raitelio daugiau nematyta. Maldinga legenda pagal kai kurias žymes liepia tikėti, kad tai buvo šv. Kazimieras. Jis duota jam Dievo galia parėmė savo tėvynės karius. Kariuomenės vadai mūšio sėkmę buvo pavedę šv. Kazimierui. Visi pripažino, kad persikėlimas per Dauguvą bei stipresnio priešo nugalėjimas viršijo žmogaus jėgas, ir giedojo Te Deum laudamus. „Stebėtinas Dievas savo šventuosiuose… suteikė savo tautai stiprybės ir jėgos, palaimintas Dievas“ (Ps 67,36)“.
Šventojo Kazimiero (1458 m. spalio 3 d. – 1484 kovo 4 d.) „ (…) iš garsiosios galingųjų karalių Jogailaičių giminės, kurį aukščiausiasis visų daiktų Kūrėjo gerumas kaip įsidėmėtiną ir sektiną pavyzdį (…) skyrė Lenkijos ir Lietuvos sergėtoju ir globėju“ vaizdinys plačiai yra pasklidęs po šalį nuoširdaus pamaldumo, pagarbos ženklais, krikšto vardais, liaudies kūrybos dirbiniais. Bažnyčiose, koplytėlėse, miestų herbuose šventasis vaizduojamas su kryžiumi, trižiede lelija. Viduramžių kronikų tekstai, amžininkų liudijimai, metraščiai ir laiškai – svarbūs Šv. Kazimiero gyvenimo pažinimo šaltiniai. Jau pirmieji biografai – Vyskupas Zacharijus Ferreris (1479-1524), Vilniaus katedros kanauninkas Grigalius Svencickis (1577-1617) plačiai aprašo Šventojo dorybes, pamaldumą, išmintį, gausius stebuklus.
Augantis karalaičio Kazimiero kultas, sukaupti pamaldaus gyvenimo aprašymai, liturginiai šventojo garbinimo tekstai, su juo siejamų karo pergalių duomenys pasiekė popiežių Leoną X, kuris 1521 m. pripažino Kazimierą šventuoju. Popiežius Klemensas VIII 1602 m. lapkričio 7 d. pakėlė Šv. Kazimiero šventę Lietuvoje ir Lenkijoje į aukštesnį liturgijos laipsnį. 1603 m. Vilniaus katedros prelatas Grigalius Svencickis į Lietuvą parvežė popiežiaus raštą ir raudono aksomo vėliavą su Kazimiero paveikslu. 1604 m. gegužės 10 d. Vilniuje įvyko didelės iškilmės, kurios atstojo kanonizacijos šventę. Jų metu buvo padėtas kertinis akmuo Šv. Kazimiero bažnyčiai.
Popiežius Urbonas VIII paskelbė Kazimierą Lietuvos dangiškuoju globėju, o 1948 m. birželio 11 d. popiežius Pijus XII paskelbė šventąjį „visos lietuvių jaunuomenės ypatingu, danguje esančiu Globėju pas Dievą“(Vyskupas Kazimieras Paltarokas. Karalaitis Šventasis Kazimieras. Danielius, 2010 m. Vilnius).
Šventojo Kazimiero kultas plačiai pasklido po visą pasaulį. Savo globėju jį laiko Italijos Palermo, Neapolio miestai, Maltos ordino riteriai. Tolimojoje Venesueloje yra Šv. Kazimiero miestelis, jo vardo bažnyčia ir parapija.
2018 05 20 d. renginio partneriai ir rėmėjai:
-KAM Lietuvos kariuomenės orkestras (kapelmeisteris majoras Egidijus ALIŠAUSKAS)
-Sparnuotų husarų karinis klubas
-Senosios muzikos ansamblis „Lirum“ (meno vadovė Auksė STANKEVIČIENĖ)
-Kardo valdymo mokykla „Husarai“
-Mokyklos – darželio „Šviesa“ mokiniai
-Lietuvos Skautija
-Kauno Šv. Kazimiero progimnazija
-Gen. Povilo Plechavičiaus licėjaus kadetai
-Vlado Putvinskio – Pūtvio klubas
-Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė
-Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Kauno skyrius
-Kauno apskrities bajorų draugija
-Tarptautinis šv. Adalberto riterių ordinas
– LDK atminties rūmai ir LDK kilmingųjų palikuonių bendrija
-Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija
-Šv. Adalberto – LDK – riterių ordinas
-Jotvingių kryžiaus riterių ordinas
Aprašė Kristina Giedraitienė
