Paminklas pasaulio lietuviams suvienyti

2018 metų vasario 16 dieną bus minimas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga „Lietos“ labdaros fondas inicijuoja projektą „Pasaulio Lietuvių vienybės karūna“. Jo tikslas – sukurti monumentalų paminklinį simbolį-žymenį, išreiškiantį pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės labui.

Paminklo vieta – Europos Parke

Minėto projekto idėjinis įkvepėjas – visuomeninės organizacijos „Sugrįžus“ viceprezidentas Edmundas Atkočiūnas. Projekto autorius ir vystytojas – skulptorius, „Lietos“ fondo steigėjų Tarybos narys Gediminas Radzevičius. Prieš trejus metus kilusią idėją „Lietos“ labdaros fondas plačiajai visuomenei pristatė 2013 metų birželio 9 dieną Europos Parke. Būtent šioje vietoje numatomas paminklo iškilimas ir gyvavimas. Renginio metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp „Lietos“ labdaros fondo ir VŠĮ „Europos parko“, kuris įsipareigojo skirti reikiamo dydžio sklypą paminklo statybai parko teritorijoje, užtikrindamas galimybę neatlygintinai naudotis juo statant paminklą ir vykdant įvairius edukacinius, kultūrinius renginius.
Sutartį pasirašė „Lietos“ labdaros fondo steigėjų tarybos narys Jonas Ivoška, minėtojo fondo direktorė Genovaitė Tamašauskaitė ir VŠĮ „Europos parkas“ prezidentas. Kultūros pažangos nacionalinės premijos laureatas Gintaras Karosas.

„Su kokiu nusiteikimu ten ateisi, su tokiu ir būsi ten. Tai svarbiausia. Bus tokių, kurie atvyks pasimelsti, taip pat tokių, kurie norės susikaupti ar pamedituoti, kiti galės turiningai praleisti laiką. Tai vieta, kuri bus tinkama paminėti įvairias valstybines šventes, istorinių įvykių, lėmusių mūsų išlikimą, sukaktis“, – teigė G. Radzevičius.

Supažindino su iniciatyvine grupe

Etninės kultūros puoselėtojas ir skulptorius pasakojo apie „Pasaulio Lietuvių vienybės karūnos“ reikšmę, simbolius bei numatomų darbų eigą. Visi susirinkusieji buvo supažindinami su patariamosios iniciatyvinės grupės dalyviais.
Jų sąraše: Vida Bandis (Pasaulio lietuvių bendrijos atstovė Lietuvoje), Kęstas Pikūnas (Pasaulio lietuvių jaunimo bendrijos pirmininkas), prof. Libertas Klimka (etnologas, J. Basanavičiaus premijos laureatas), prof. Romualdas Grigas (Nacionalinės mokslo premijos laureatas „Lietuvai pagražinti“ draugijos atstovas), dr. Napaleonas Kitkauskas (inžinierius, archeologas, nacionalinės premijos laureatas, Tautos fondo atstovas Lietuvoje), Henrikas Armoška-Eismontas (Šv. Kazimiero ordino magistras), Vytautas Vaitiekūnas (Vilniaus „Rotary“ klubo viceprezidentas), Edmundas Atkočiūnas (visuomenės organizacijos „Sųgrįžus“ viceprezidentas), mokslininkas Daumantas Matulis (nacionalinės premijs laureatas), Arūnas Pemkus (verslininkas), Leonas Narbutis (Lietuvių Fondo valdybos narys) Julius Panka (Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas). Prie šio būrio numato prisijungti ir Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.

Atskleidė paminklo simbolius

Skulptorius supažindino su būsimo paminklo simboliais ir reikšme. Pagrindinis jo siluetas ir pats apipavidalinimas primena karūną, o idėjinę esmę išreiškia iš gilios praeities kilę baltiškosios ir krikščioniškosios kultūros bendriniai ženklai ir simboliai.
„Karūna nėra šiaip galvos apdangalas. Karūna – tai pripažinimo, pagarbos, pasididžiavimo, aukščiausios žemiškos valdžios, taurumo, išminties simbolis. Žmonijos žemiškų simbolių masteliais matuojant – aukščiau jos tik Dievas. Na, o tautos vienybė – tai, kas tos tautos, genties, žmones jungia vardan jų išlikimo šioje žemėje, vardan jų provaikaičių, ateities, vardan Valstybės, kurioje jų protėviai gyveno, kur jų žemė, kalba, papročiai, namai, kuriuose jie augina vaikus, dirba, kenčia, dalinasi vargais ir džiaugsmais. O tie, kurie likimo audrų nešami pasklido po visą pasaulį, bet kada gali sugrįžti atgal namo“, – kalbėjo G. Radzevičius.

Karūnos pagrindą sudaro iš lauko akmenų ratu sumūryti aštuoni stulpai, kurių viršuje iš akmenų sudėta saulutė su pumpuru, simbolizuojanti amžiną gyvenimo žiedą. Lenkti metaliniai skliautai simbolizuoja dangaus skliautą. Skulptorius atskleidė, kad būtent minėtų skliautų taisyklingas išlenkimas yra sudėtingiausia darbo dalis. Skliautuose galima išvysti simbolinius iš metalo padarytus korius su lauko akmenėliais juose. Tai tarytum avilys, į kurį iš visų pasaulio šalių lietuviškos bitelės neša nektarą medui – savo indėlį į Lietuvos valstybės sustiprinimą ir išsaugojimą. Tai karūnos brangakmeniai.
„Korių simbolį pasirinkau dėlto, kad tai tiesiogiai susiję su bitėmis, o bitės simbolizuoja vienybę, darbštumą, pasiaukojimą ir drąsą. Lietuvių kultūroje nuo seniausių laikų – žmonės artimai bendraujanys tarpusavyje, vadinami bičiuliais“, – pasakojo G. Radzevičius.

Po tuo dangaus skliautu, ant kalnelio (simbolizuojančio piliakalnį) – akmeninis aukuras apeiginei ugniai užkurti. (Ugnis- tai bendrinis, universalus žmonijos bendravimo su visata simbolis, ji tarytum jugtis tarp šiapus ir anapus). Į tą ratu apgrįstą akmeninį aukurą nukreipti aštuoni iš visų pasaulio šalių vedantys takai.
Skliautų viršūnėje, ant simbolinio Žemės rutulio yra senovinis mūsų Vytis – vėtrungė, kuri priešpriešiam vėjui papūtus pasisuka į tą pusę savo kardui, tarytum perspėdamas neprašytus atėjūnus sukti atgal. (Vėtrungė nuo seniausių laikų skaitoma kaip apsauga nuo blogio).

„Gali kilti klausimas, kodėl viršūnėje yra Vytis, o ne kryžius. Šio mano darbo koncepcija yra universali, nes idėja yra ne pasaulio lietuvių krikščionių vienybė, o pasaulio lietuvių vienybė, nes tų lietuvių, gyvenančių Lietuvoje ir po visą pasaulį yra įvarių: ir krikščionių, ir nekrikščionių, bet jie visi vienodai myli savo Lietuvą. Tai kiekvieno ten atėjusio žmogaus nusiteikimas, vidinės būsenos, pasaulėžiūros, pasaulėjautos, tikėjimo formos pasirinkimo reikalas. Aš nesiekiu, kad šis paminklas būtų kaip eksponatas. Aš siekiu, kad jis būtų organiškai įsiliejęs į gamtą ir atėjęs ten žmogus pajustų vienovę su jį supančia aplinka, o tie simboliai, esantys toje aplinkoje ir bendras reginys verstų susimąstyti ten atėjusį ne tik lietuvį apie savo gyvenimo prasmę ir esmę. Net aikštę supantis miškas yra labai svarbi sudėtinė tos aplinkos dalis. Tai tarytum apsauga nuo tos civilizacijos, nuo to kasdieninio bruzdesio, triukšmo. Senovės Baltų kultūroje šventovės buvo statomos būtent gamtoje, šventagiriose. Ir dabar dauguma žmonių norėdami dvasiškai ir fiziškai atsigauti važiuoja į gamtą, kuria lauželį ir ilsina dvasią“, – kalbėjo G. Radzevičius.

Grindinys aplink kolonas, kaip ir aplink aukurą, išgrįstas akmenimis ratu. Ratas, kaip ir vėtrungė, tai senoviniai simboliai apsisaugoti nuo blogio (pagal senovinį lietuvių pasakojimą, norint apsisaugoti nuo blogio, reikia apsibraukti ratą aplink save šermukšnio lazda).

Jei pažiūrėsime į „Karūną“ iš viršaus, tai pamatysime, kad nukreipti į aukurą aštuoni takai vaizduoja du kryžius apjuostus ratu. O kryžius apjuostas ratu ne tik baltų kultūroje nuo seniausių laikų laikomas universaliu pasaulio modelio simboliu. (Krikščionybė tą simbolį priėmė ne iš karto, tačiau dabartiniu laiku jis yra vienas pagrindinių krikščionybės simbolių). Tuo pačiu tas vaizdas iš viršaus primena ir baltiškąjį rėdos ratą. (Rėdos ratas – tai pasaulio tvarkos ratas). Didžiajame aikštės pakraščių rate, kuris juosia erdvę aplink karūną, iš kairės pusės nuo įėjimo, ant akmenim išgrįstų kauburių bus išdėstyti dideli lauko akmenys su kaltinėmis metalo saulutėmis ant viršaus ir su ten iškaltomis datomis, žyminčiomis svarbiausius mūsų istorijos įvykius, lėmusius tautos ir Lietuvos valstybės išlikimą ligi šių laikų.

Tai:

1. Saulės mūšis 1236 m. rugsėjo 22 d.
2. Mindaugo karūnavimas 1253 m. liepos 6 d.
3. Durbės mūšis 1260 m. liepos 13 d.
4. Mėlynųjų vandenų mūšis 1362 m. ruduo.
5. Lietuvos krikštas 1387 m.
6. Žalgirio mūšis 1410 m. liepos 15 d.
7. Oršos mūšis 1514 m. rugsėjo 8 d.
8. Salaspilio mūšis 1605 rugsėjo 27 d.
9. Pirmasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1794 m.
10. Antrasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1831 m.
11. Trečiasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1863 m.
12. 1918 m. Vasario 16-osios Aktas
13. Klaipėdos sukilimas 1923 m. sausis.
14. Gedulo ir vilties diena 1941 m. birželio 14 d.
15. Partizaninės kovos 1949 m. Aktas.
16. 1991 m. Kovo 11-osios Aktas

Be to, pastačius tuos akmenis – žymeklius, atsiranda galimybė, kad ši vieta bus dažniau lankoma ne tik atsitiktinių lankytojų ar didžiųjų švenčių metu (pvz.: Liepos 17-tąją, per pasaulio lietuvių vienybės dieną), bet ir sąmoningiems, patriotiškai nusiteikusiems lietuviams minint tų istorinių žymių įvykių datas, ar švenčiant kitas svarbias šventes.

„Esame numatę sąrašą istorinių faktų, kuriuos iškalsime akmenyse, tačiau neatmetame galimybės suplanuoti istorikų konferenciją, susitikimą, kurio metu jie galės padiskutuoti, nuspręsti apie svarbiausius įvykius, kuriuos reikėtų įamžinti akmenyse“, – pasakojo G. Radzevčius.

Planuojamas ir varpinės atsiradimas

Skulptorius G. Radzevičius tame aikštės pakraščių rate numato ir apžvalgos bokšto – varpinės atsiradimą. Ji būtų patogi apžvalgos vieta matyti minėtą skulptūrą – „karūną“ iš viršaus, taip pat pasižvalgyti po aplinkines apylinkes. Aukščiausioje apžvalgos bokšto vietoje turės būti įtaisytas pasaulio lietuvių vienybės varpas, kurio garsai valydami nuo visokiausių neigiamų energetinių užteršimų aplinką, skelbtų Lietuvai ir pasauliui ten vykstančių renginių pradžią ir pabaigą.
„Svarbus dėmesys varpo garsui, nes būtent jo garsai valo aplinką“, – teigė autorius.
Dešinėje aikštės pakraščių rate bus išdėstyti akmenys su pagrindinių rėmėjų pavardėmis ir bendruomenių pavadinimais, bus įrengta vieta renginiams rengti.

Įėjimas į aikštę bus žymėtas arkos pavidalo vartais, pro kuriuos eidamas žmogus simboliškai apsivalys,palikdamas savo žemiškus, buitinius rūpesčius.
„Varpinės ir arkos vaizdų dar nerodau todėl, kad tol kol bus renkamos lėšos aš turiu laiko subrandinti jų išraiškos formos ligi tinkamu statyti. Pirmiausia reikia praplatinti aikštę iki reikiamo dydžio, o tada bus daug aiškiau nustatyti galutinį statinių vaizdą ir dydį“, – teigė G. Radzevičius.

Projekto vertė – 3 mln. litų

Šio projekto įgyvendinimą administruoja „Lietos“ labdaros fondas. Be to, per dvejus metus yra suburta projekto įgyvendinimo patariamoji iniciatyvinė grupė.

Projekto sąmatinė vertė preliminariais skaičiavimais – 3 mln. litų. G. Radzevičiaus teigimu, išlaidas sudaro: tikslus projekto paruošimas, medžiagų pirkimas, meistrų atlyginimas, žemės darbai, technikos paslaugų apmokėjimas, atlyginimai darbininkams, lėšų rinkimo prganizavimo administravimo išlaidos. Pakankamai dideli privalomi mokesčiai ir be abejo nenumatytos išlaidos (kainų kilimas, infliacija ir t.t.).

Kadangi šis projektas bus finansuojamas iš žmonių surinktų lėšų, tai nemažą dalį nuo surinktos sumos teks paskirti organizacinėms lėšų rinkimo išlaidoms. Tam, kad surinktos lėšos būtų skirstomos skaidriai, iniciatyvinės patariamosios grupės taryba skirs žmogų, kuriam „Lietos“ labdaros fondas suteiks teisę, imant lėšas iš šiam projektui skirtos sąskaitos, dėti parašą, kartu su „Lietos“ fondo direktoriumi.
Be minėtos patariamosios grupės Tarybos sutikimo ir dviejų parašų pinigų iš tos sąskaitos neįmanoma bus paimti. Lėšas, reikalingas šio projekto įgyvendimui organizatoriai tikisi surinkti iki 2015 metų. O darbus užbaigti iki 2018-tųjų. (Neatmetama galimybė, kad ir valdžia neliks abejinga šiam projektui).

„Mūsų stipriausi rėmėjai – moraliniai rėmėjai. Kuo daugiau pritrauksime žmonių pritariančių ir remiančių šio projekto įgyvendinimą, tuo mažiau liks abejojančių. O tie, kurie bus abejingi tam ar prieš, tegul sau ramiai gyvena kaip gyvenę, čia jų pasirinkimo reikalas. NEPAREMSITE – LIKS NEPAREMTA. PAREMSITE – BUS PASTATYTA! Tai paminklo pastatymo organizatorių šūkis“, – teigė skulptorius.